Maltiečiai dosniai dovanoja savo laisvalaikį neįgaliesiems

Maltos ordino pagalbos tarnyba labiausiai žinoma kaip globojanti vienišus pagyvenusius žmones, teikia ir visokeriopą pagalbą neįgaliesiems, rūpinasi, kad jie gyventų visavertį gyvenimą, bendrautų, keliautų. Prieš dvejus metus maltiečius Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažino draugiškiausia neįgaliesiems bendruomene Lietuvoje.

Maltos ordino pagalbos tarnyba teikia visokeriopą pagalbą neįgaliesiems, rūpinasi, kad jie gyventų visavertį gyvenimą, bendrautų, keliautų.<br>Igno Stanio nuotr.
Maltos ordino pagalbos tarnyba teikia visokeriopą pagalbą neįgaliesiems, rūpinasi, kad jie gyventų visavertį gyvenimą, bendrautų, keliautų.<br>Igno Stanio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Irena Dirgėlienė

May 10, 2017, 10:11 AM, atnaujinta Apr 9, 2018, 3:04 PM

Neįgaliesiems teikia paslaugą „Važiuojam“

Prieš dvejus metus Maltos ordino pagalbos tarnyba Vilniuje pradėjo teikti neįgaliesiems skirtą pavėžėjimo paslaugą „Važiuojam“. Dabar ji vykdoma ne tik sostinėje, bet ir Klaipėdoje bei Panevėžyje. Šia paslauga siekiama suteikti galimybę negalią turintiems žmonėms integruotis, judėti, nuvykti į gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigas, dienos centrus bei dalyvauti kultūriniuose renginiuose, draugų ar kolegų susitikimuose.

Egidijus Nekrašinskas šia maltiečių paslauga pradėjo naudotis maždaug prieš metus. Dėl sunkios sveikatos būklės vyras viešuoju transportu važiuoti nebegali, artimieji taip pat nepajėgūs keletą kartų per savaitę nuvežti ligonį į procedūras gydymo įstaigose, nes vyrui atsistoti ir persėsti į automobilį labai sudėtinga, o žiemą ar esant darganotam orui – neįmanoma. „Važiuoti į procedūras su maltiečių automobiliu patogu, be to, nereikia artimųjų pagalbos, nes mane lydi du darbuotojai, kurie vežimėlį pastumia, o prireikus jį perneša. Esu jiems labai dėkingas už pavėžėjimą ir paslaugumą“, – pasakoja E. Nekrašinskas.

Miglė Klimavičiūtė – viena iš pavėžėjimo paslaugą teikiančių darbuotojų. Ji pasakoja, kad paslaugai teikti naudojami du automobiliai ir greitosios pagalbos automobilis. Paslauga „Važiuojam“ vienu metu gali būti suteikiama daugiau nei vienam žmogui. Neįgaliesiems pritaikytoje transporto priemonėje telpa nuo trijų iki šešių neįgaliųjų vežimėlių. Su neįgaliuoju kartu gali keliauti draugai, kolegos ar šeimos nariai – tai padeda sutaupyti laiko ir sumažinti išlaidas. Pasak jos, paslaugos poreikis – didžiulis, bet nėra galimybių suteikti ją visiems norintiesiems, nes trūksta lėšų. Pernai pavėžėjimo paslaugą maltiečiai suteikė daugiau kaip 648 kartus 1274 paslaugos gavėjams, kuriuos pavežant buvo nuvažiuota 34 668 kilometrai. Paslaugą, kuri veikė 1158 valandas, teikia trys darbuotojai ir į pagalbą pasitelkti savanoriai.

Organizuoja piligrimines keliones į Lurdą

Kita maltiečius ir neįgaliuosius jungianti bendra veikla – kelionės. Kasmet gegužės pirmąją savaitę Lurde (Prancūzija) vyksta maltiečių dienos, į kurias susirenka Maltos ordino nariai, pagalbos tarnybų nariai ir savanoriai iš viso pasaulio – daugiau kaip 7000. Jie atvyksta kartu su piligrimais bei ligoniais. Lietuvos Maltos ordino pagalbos tarnyba tradiciškai jau 11 metus dalyvauja šiame renginyje ir patys organizuoja piligriminę kelionę savo šalies maltiečiams, piligrimams ir neįgaliesiems.

Maltos ordino pagalbos tarnyboje daugiausia dirba savanoriai. Daugiau kaip 1400 maltiečių savanoriauja 40 Lietuvos miestų, teikdami pagalbą seneliams, vaikams ir neįgaliesiems. Klaipėdietis Vitalijus Žurkelis maltiečio savanorio kelią prieš devynerius metus pradėjo būtent kelionės į Lurdą metu. Pasak jo, kiekvienas keliaujantis neįgalusis pasikviečia savanorį, kuris galėtų pagelbėti buityje. „Per tuos devynerius metus susiradau daug neįgalių draugų. Neįgaliam žmogui visada lengviau paprašyti draugo pagalbos nei nepažįstamojo. Siekdamas padėti draugams, keliauju su jais, organizuoju renginius, lydžiu į turistinius žygius, aukoju savo laiką, pinigus. Savanorystė ‒ tai galimybė padėti kitiems, realizuojant savo gabumus, talentus ir įgyjant naujos patirties bei įgūdžių“, – sako V. Žurkelis.

Kelionės į Lurdą išlaidas paprastai padengia patys dalyviai, o didžioji dalis negalią turinčiųjų asmenų kelionės finansuojama Lurdo žvakių projekto surinktomis lėšomis, kuomet už auką įsigijusieji šventintą žvakelę prisideda prie kelionės ir taip simboliškai gali su delegacija nusiųsti į Lurdą savo lūkesčius ir viltis.

Šiemet į Lurdą išvyko 12 neįgalių žmonių. Rūta ir Vytautas Vaitekučiai į Lurdą keliauja jau ne pirmąjį kartą. Sutuoktiniai pasakoja, kad lydinčių savanorių keliaudami lyg ir nepastebi, bet reikiamu momentu jie visada atsiranda šalia, todėl neįgalus žmogus jaučiasi saugiai. Inga Filipovič į Lurdą išvyko pirmąjį kartą. Mergina sako labai mėgstanti keliauti, dažnai lankosi šventovėse, buvimas tokiose vietose jai padeda susikaupti ir pasijusti stipresne.

Neįgaliųjų integracijos stovykla jaunimui „Judėk laisvai“

Neįgalieji ne tik noriai keliauja, bet ir dalyvauja maltiečių organizuojamose stovyklose. Pasak Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinės sekretorės Dalios Kedavičienės, norėdami padėti neseniai negalią patyrusiems jauniems žmonėms, maltiečiai organizuoja stovyklą „Judėk laisvai“. Stovykloje neįgalieji skatinami siekti tų pačių tikslų, kurių įprastai siekia sveikieji, – tai šeiminė padėtis, savirealizacija darbe, socialinio gyvenimo gerovė, gyvenimo būdo įvairovė. Taip pat neįgalieji mokomi geriau valdyti vežimėlį, savarankiškai judėti mieste, amatų ar meno – visko, kas juos skatintų labiau pasitikėti savimi ir grįžti į darbą ar mokslus. Svarbiausias stovyklos tikslas – sužadinti neįgaliųjų tikėjimą ateitimi.

Neįgaliaisiais stovykloje rūpinasi patyrę kvalifikuoti instruktoriai. Neįgaliųjų mentoriai ‒ taip pat neįgalūs žmonės, gyvenantys visavertį gyvenimą, nors judantys tik vežimėliais. Jie dalijasi patirtimi apie negalią turinčiojo galimybes prisitaikyti, pavyzdžiui, apie gebėjimą keliauti, vairuoti, naudotis viešuoju transportu, skristi lėktuvu, apsirengti, išsimaudyti duše, reguliuoti šlapimo pūslės veiklą, dirbti ar poilsiauti. Būtent mentoriai tampa autoritetu dalyviams ir savo sėkmės istorijomis įkvepia jaunus neįgalius žmones patikėti savimi.

Vienas iš stovyklos organizatorių savanoris V. Žurkelis sako, kad tokioms stovykloms surengti reikia nemažai laiko ir lėšų, bet viską atperka dalyvių emocijos, šypsenos, suvokimas, kad dalyvavimas jose gali pakeisti neįgalaus žmogaus gyvenimą: jie išvažiuoja laimingi, susiradę draugų, apsikeitę kontaktais, o svarbiausia ‒ supratę, kad gyvenimas neįgaliojo vežimėlyje nesustoja. Pernai Klaipėdoje vykusioje stovykloje dalyvavo 19 neįgaliųjų, jiems padėjo 25 savanoriai.

Tarptautinė Maltos ordino neįgaliųjų stovykla „MaltaCamp“

Maltiečiai negalią turintį jaunimą kviečia ir į tradicinę daugiau kaip 30 metų vis kitoje šalyje vykdomą kasmetę vasaros stovyklą „MaltaCamp“. Tai ‒ unikalus patyrimas tiems, kurie nemažai laiko priversti praleisti ligoninėse, reabilitacijos įstaigose ar įkalinti namuose tarp keturių sienų. Tai vieta, kurioje visi lygūs, kurioje nėra ribų ir suvaržymų, kurioje kiekvienas gali atskleisti save. Stovykloje jaunuoliai įveikia savo neįgalumo barjerus, patiria tai, ko niekur kitur negalėtų patirti. Tokiose stovyklose neįgaliųjų laukia įdomūs žaidimai, diskotekos, įvairios diskusijos, bendros maldos ir kitos veiklos, padedančios neįgaliam jaunimui integruotis į visuomenę.

Pernai į Maltos ordino neįgalaus jaunimo stovyklą Lenkijoje Lietuvos delegacijoje vyko septyni neįgalieji, lydimi maltiečių savanorių. Stovykloje dalyvavo daugiau kaip 500 neįgaliųjų ir jų padėjėjų iš viso pasaulio. Tikroji šios savaitės prasmė atsiskleidžia pamačius, kad kai kuriems dalyviams tai yra laimingiausia savaitė metuose ar net gyvenime. Kiekvienas iš stovyklos grįžta pasisėmęs ypatingų emocijų ir įdomios patirties.

Kaniterapija ne tik žaidimas

Dar viena neįgaliųjų ir maltiečių bendrų užsiėmimų forma – kaniterapija. Klaipėdos maltiečių grupės vadovė Loreta Jurkuvienė juokauja supainiojusi darbą su savanoryste ir vargiai beatskirianti, kur yra viena, o kur ‒ kita. Šios moters veikla ypatinga – ji užsiima kaniterapija. Tai labai pasiteisinęs alternatyvus reabilitacijos būdas, kai specialiai apmokytas šuo neįgaliesiems padeda iš naujo užmegzti bei atkurti socialinius ryšius, suteikia motyvaciją mokytis, ugdo atsakomybę, empatiją, pagerina emocinę būseną. Pasitelkus kaniterapijos metodus, atliekamos įvairios užduotys.

„Nėra čia jokių stebuklų ar vaistų, kurie gydytų, šuo motyvuoja žmogų ir jis pradeda stengtis daugiau judėti ir ką nors padaryti dėl gyvūno. Neįgalūs vaikai tiesiog žaidžia net nesuvokdami, kad terapeutas jau iš anksto sugalvojo tikslus ir užduotis. Paslaugos poreikis didžiulis, o žmonės apie mūsų pagalbą sužino vieni iš kitų“, – sako L. Jurkuvienė.

Maltiečių ir neįgaliųjų draugystė teikia džiaugsmo tiek vieniems, tiek kitiems: savanoriams tai galimybė padėti silpnesniesiems ir įgyti naujos patirties, o neįgaliesiems – integruotis į visuomenę ir pasijusti savarankiškiems bei reikalingiems.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: UŽT komentarai apie pokyčius ūkio sektoriuje, darbo rinkoje