Tik atvežta į rezervatą Maja buvo apgyvendinta 50 kv. m voljere su medžiais, krūmais ir įvairiomis kitomis aplinkos praturtinimo priemonėmis. Rezervato darbuotojai stebėjo, kaip Maja pirmą kartą rausia žemę, į medžio kamieną galanda nagus ar skabo krūmų šakeles.
Maja taip pat turėjo jai skirtas vidaus patalpas, tačiau dėl praeityje turėtos neigiamos patirties mažame narve, ji kurį laiką vengė eiti į vidų, bijodama būti uždaryta jame. Rezervato darbuotojams teko imtis įvairiausių gudrybių, kad įviliotų Mają į vidaus voljerą bei sukurtų jai pasitikėjimą, kad ji iš ten bet kada galės vėl išeiti.
Šių metų balandžio mėnesį Maja buvo perkelta iš karantino voljero į 4000 kv. m aptverto miško plotą tolimesnei reabilitacijai. Įsidrąsinti iš karantino voljero įžengti į didelį miško plotą Majai užtruko kelias dienas. Rezervato darbuotojų tikslas – apgyvendinti Mają su jos dabartine kaimyne meškute Bensi.
Maja specialiai perkelta į greta Bensi esantį voljerą, kad jos abi galėtų palaipsniui pratintis viena prie kitos kvapo, stebėti viena kitą, nusistatyti hierarchiją. Kol kas viskas vyksta gerąja linkme, todėl jau vasaros pabaigoje rezervato darbuotojai tikisi jas apgyvendinti kartu.
Naujoje savo teritorijoje, be ją supančios žalumos, Maja turi tvenkinių maudynėms, įvairių jai sukurtų žaislų, kad ji turėtų kuo užsiimti, kad nebūtų nuobodu. Meškutei rezervate atlikti įvairūs sveikatos tyrimai, dabar jai parenkamas jos rūšies gyvūnui skirtas pašaras – skirtingai nei ją laikant prie baro, kur lankytojams būdavo siūloma Majai nupirkti ledų, kokakolos.
Nors meškutei Majai pasisekė, Lietuvoje dar yra ne vienas apgailėtinomis sąlygomis laikomas šios rūšies gyvūnas. Vienos iš jų – tai verslininko A. Boso, taip pat Klaipėdos regione esančiame gamtininkų centre „Mini zoo“, „Ąžuolyno meškučių cirko“ laikomos meškos. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija siekia, kad šių nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų gyvenimo sąlygos būtų pagerintos arba gyvūnai būtų perkelti į jų rūšiai būtiną gyvenimo aplinką.
