Vienintelėms Lietuvoje legalioms gyvūnų kapinėms iškilo grėsmė. Mat paaiškėjo, kad dalis joms skirto sklypo Liudvinavo gatvėje patenka į magistralinio dujotiekio apsaugos zoną.
Neseniai kapinėse atsirado skelbimai, draudžiantys toje zonoje laidoti gyvūnus. Atvykę užkasti augintinio ir aptikę draudimus, į savivaldybę jau kreipėsi ne vienas vilnietis.
Magistralinį dujotiekį eksploatuojančios bendrovės „Amber Grid“ atstovė Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė teigė, kad įrengdama kapines savivaldybė dujų tiekėjams nepateikė jokių projekto dokumentų.
Aptikus pažeidimą įmonė „Lietuvos dujos“, o vėliau „Amber Grid“ ne kartą kreipėsi į savivaldybę prašydama pažymėti apsaugos zonas.
Tokio dujotiekio apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus abipus vamzdyno ašies. Dokumentus apie dujotiekio vietą savivaldybė turėjo, nes jį įrengus geodezinę nuotrauką privaloma perduoti miesto valdžiai.
Savivaldybė savo ruožtu turėjo dujotiekį pažymėti žemės naudojimo dokumentuose.
Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės numato daugybę draudimų.
Apsaugos zonose draudžiama ne tik statyti bet kokius pastatus, pavojingų medžiagų talpyklas, įrengti sąvartynus, sporto, žaidimų aikšteles, sandėliuoti bet kokias medžiagas, pilti druskas, bet ir sodinti medžius, krūmus, kasinėti.
Savivaldybės patvirtintose Gyvūnų užkasimo kapinėse taisyklėse nurodoma, kad duobė turi būti tokio gylio, kad žemės sluoksnis, užpiltas ant gaišenos, būtų ne mažiau kaip 1 metro storio.
Į dujotiekio apsaugos zoną jau patenka daugybė gyvūnų kapų. S.Petrikonytė-Jurkūnienė sakė nežinanti, ką daryti su užkastais gyvūnais.
Tai turėtų nuspręsti savivaldybė.
Oficialiai 45 tūkst. kvadratinių metrų sklypą Liudvinavo gatvėje savivaldybės taryba skyrė kiek daugiau nei prieš metus, nors kapinės toje vietoje veikė jau anksčiau.
Neatmetama galimybė, kad gali prireikti ieškoti naujo sklypo gyvūnų kapinėms. („Sostinė”)
