Viena iš Kauno centre esančių kavinių – vieta, kur šeimininkai gali lankytis su savo augintiniais. Šią maitinimo įstaigą mėgsta ne tik žinoma kaunietė, bet ir gražuolis jos šuo Bosas, rašo dienrštis "Lietuvos rytas.
Kol D.Beinarytė sveikinasi ir bendrauja su daugybe jos talentą bei malonų bendravimą vertinančių žmonių, Bosas iš pradžių ramiai tupi šalia šeimininkės.
Vėliau keturkojis užšoka ir įsitaiso D.Beinarytei ant kelių. Taip sulaukia ne tik daugiau šeimininkės, bet ir dažno kavinės lankytojo dėmesio.
Išgyveno dėl prarasto gyvūno
Bosas muzikantės namuose atsirado po to, kai ji neteko auginto anglų kokerspanielio Benio.
„Nuvežiau šunį pas seserį, ir jis dingo iš namo kiemo. Apie tai sužinojusi Benio ieškojau, rašiau skelbimus, žadėjau atsilyginti, tačiau jo susigrąžinti taip ir nepavyko. Šuo arba paklydo, arba jį pavogė.
Vėliau pažįstami žmonės pasakojo lyg ir matę Benį su kitais šeimininkais, bet ir ši informacija rasti šuns nepadėjo“, – apie prieš penkerius metus prarastą gyvūną pasakojo D.Beinarytė.
Chorvedė neslėpė, jog dėl šuns labai liūdėjo ir net buvo prisiekusi sau kurį laiką gyventi be jokio augintinio. Tačiau viskas pasikeitė, kai bičiulė pasiūlė užeiti į vienos šunų augintojos namus ir tiesiog pažiūrėti į jos turimus šunis. Peržengusi tų namų slenkstį D.Beinarytė išvydo mažą vos dviejų mėnesių nykštukinį šnaucerį. Šunelis iš karto krito jai į akį.
Įsigijo vos tik pamačiusi
„Kai pamačiau ir į rankas paėmiau šį gražų, baltą, pūkuotą šuniuką su trimis juodomis sagutėmis ant snukučio – akimis ir nosimi, jis taip prigludo prie manęs, kad net nekrustelėjo.
Tos moters namuose buvo ir daugiau įvairių veislių mažylių, kurie taip pat buvo be galo gražūs ir labai mieli. Tačiau nė vienam iš jų nepajutau tokios šilumos, kaip šiam“, – kalbėjo D.Beinarytė.
Moteris sakė, kad prieš eidama pasidairyti į šunis ji nė nemanė, kad į namus grįš su nauju augintiniu. Muzikantė tąkart su savimi neturėjo net reikiamos pinigų sumos šuniui įsigyti. Jų teko pasiskolinti iš draugės.
Į namus parneštas šuo buvo didelė staigmena D.Beinarytės dukteriai Marijai. Ji iš džiaugsmo net pradėjo šokinėti.
Sugraužė muzikantės batus
„Naujam gyventojui iš karto puolėme rinkti vardą. Nusprendėme, jog jis būtinai turi būti susijęs su muzika. Šaukėme jį visokiais vardais, tačiau nė į vieną jis nesureagavo. Kai pašaukėme Bosu, šuniukas iš karto sužiuro į mus. Jam šis, žemą vyrišką balsą įvardijantis tonas patiko“, – juokėsi D.Beinarytė.
Jau pirmąją dieną Bosas pradėjo drąsiai šokinėti ir lakstyti po muzikantės namus, krėsti išdaigas.
„Pirmasis šio padūkelio taikinys buvo mano bateliai, kuriuos jis sugebėjo sudraskyti nepataisomai. Po to, kai nukentėjo keli daiktai, viską, ką šuo pasiekė, su dukra pradėjome kelti aukščiau arba slėpti“, – tvirtino D.Beinarytė.
Moteris sakė, kad Bosas labai nemėgsta namuose likti vienas. Tuomet jis iš ilgesio loja, staugia, krečia šunybes. Pastebėjusi, kad šuo mėgsta, kai būna įjungtas televizorius, D.Beinarytė, jeigu išbėga kur nors trumpam, jo neišjungia.
Tuomet grįžusi namo gali tikėtis, kad visi daiktai stovės savo vietoje.
Vyko į koncertą užsienyje
Dėl gyvūno noro bendrauti, žaisti ir būti dėmesio centre muzikantė jo ilgam laikui vieno namuose nepalieka.
„Jeigu yra galimybė, Bosą pasiimu su savimi. Jis jau tapo gyvu mano talismanu. Gyvūną pažįsta beveik visi, su kuriais bičiuliaujuosi ar dirbu“, – sakė D.Beinarytė.
Šuo nuo pat pradžių pradėjo lankytis Burgundiškojo Kauno choro, kuriam vadovauja D.Beinarytė, repeticijose ir koncertuose. Šeimininkė gyvūną vežasi net tuomet, kai važiuoja filmuotis į televiziją. Bosas jau yra pabuvojęs užsienyje – neseniai muzikantė su juo vyko į Latvijoje vykusį koncertą.
Bosas – ne tik ištikimas choristų ir šeimininkės gerbėjas. Mėgindamas įsitraukti į dainininkų gretas, jis neretai pademonstruoja muzikinius gebėjimus – pagal kai kurias melodijas ima staugti.
Jurgita Gustaitienė, Gyvūnų augintoja:
„Kad paklydusį ar pavogtą gyvūną jo šeimininkams būtų lengviau surasti, vyresni nei 4 mėnesių amžiaus šunys, katės, o vykstant į užsienį ir šeškai, turi būti paženklinti mikroschema. Jiems turi būti implantuota elektroninė identifikavimo sistema (mikročipas) ir jie užregistruoti.
Mikročipas – tai ryžio grūdo dydžio mikroschema, turinti gamintojo suteiktą unikalų identifikacinį numerį. Ženklinant naminį gyvūną, jis įterpiamas po oda ir išlieka visam laikui.
Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir jį aktyvavus ekrane pasirodo unikalus numeris. Nėra jokios tikimybės, kad tuo pačiu numeriu bus paženklintas kitas gyvūnas.
Yra buvę daugybė atvejų, kai pasiklydęs ne tik Lietuvoje, bet ir keliaujant po užsienį gyvūnas buvo rastas ir grąžintas šeimininkams. Mikročipas padeda nustatyti pavogtų gyvūnų buvimo vietą. Mikrosistemos kaina – 50–120 litų. Ja ženklinami paukščiai, žuvys, galvijai, žvėrys.“
