Narkotikų ieškoti paruoštas šuo Europos rinkoje kainuoja apie 15 tūkst. eurų. Tačiau muitinė įsigyja neparengtus, tačiau susiformavusios psichikos šunis, kurių amžius – nuo 1 iki 3 metų. Dažniausiai – vokiečių, belgų aviganius ir Labradoro retriverius, nes tai pačios universaliausios šunų veislės.
Kaip sakė A.Zaleckas, dirbti muitinėje skirtas, tačiau dar neparuoštas keturkojis kainuoja tiek, kiek paprastas naminis šuo su dokumentais. Tokio šuns kaina siekia nuo 1 tūkst. litų. Tiesa, mažų, vos kelių mėnesių šuniukų muitinė neperka, mat nežinia, kokio charakterio šuo užaugs.
„Belgų aviganis malinua nėra populiarus šuo kaip augintinis ar kompanionas. Jis nepasižymi itin patrauklia išvaizda, todėl jo charakterio savybės dar nėra nukentėjusios dėl masinio veisimo parodoms bei auginimui namuose“, – teigė A.Zaleckas.
Muitinei reikalingi tik nedresuoti šunys, nes keturkojis gali būti paruoštas netinkamai. Jei, pavyzdžiui, šuniui buvo griežtai draudžiama lipti ant baldų, toks keturkojis muitinei netinkamas.
„Kokia gali būti paieška, jei pagalvėje paslėpti narkotikai, o šuo dreba iš baimės eidamas prie lovos“, – tikino kinologas. Jo teigimu, vienas dirbti muitinėje skirtas, tačiau dar neparengtas šuo kainuoja tiek, kiek paprastas naminis šuo su dokumentais – nuo 1 tūkst. litų.
Į tarnybą muitinėje – tik po testo
Tam, kad šuo galėtų tarnauti muitinėje, turi būti testuojamas. Jei gaudydamas mėtomą kamuoliuką šuo per penkias minutes pavargsta, apie darbą muitinėje nėra nė kalbos. Nuvargęs šuo iškiša liežuvį ir alsuoja, susikoncentruoti ir ieškoti kamuolio jam labai sunku. Tačiau jei šuo turi labai daug noro ir užsidegimo, jis užsičiaups ir ieškos.
„Jei būsite išbadėję, jūs net ir surištomis rankomis bei kojomis kaip ungurys nusiraitysite iki netoliese numestos duonos kriaukšlės ir suvalgysite. Tad ir šunį reikia nuvaikyti taip, kad jis fiziškai jau nebegalėtų uostyti ir ieškoti, bet degtų noru ir tęstų paiešką kaip įmanydamas“, – pasakojo A.Zaleckas.
Kitose testo dalyse šuo privalo ieškoti numesto kamuoliuko, atnešti bet kokį šeimininko numestą daiktą, nustatyti šiltėjančią pėdsako kryptį ir įrodyti drąsą.
Šuo turi būti drąsus ir protingas
„Kas gi valdo pasaulį? Baimė. Jei mes nebijotume, prisidarytume be galo daug bėdų“, – tikino muitinės kinologas. Anot jo, šuo neturi būti bebaimis, tačiau privalo būti drąsus. Šuns drąsa tikrinama taip: į auditoriją, kurioje yra daug triukšmaujančių žmonių, atvedamas šuo. Šuo neturi kreipti dėmesio į aplinkinius žmones. Jis negali nei džiaugtis, nei loti, nei šnairuoti ar kitaip reaguoti. Jis turi būti „aklas“ visai aplinkai ir matyti tik šeimininką.
Kai šeimininkas kartu su šunimi be pavadėlio apeina tris ratus aplink žmones auditorijoje, šuniui įkandin testuotojas meta kėdę. „Šuo išsigąsta, pabėga. Tai natūralu, juk pasaulį valdo baimė. Tačiau stebime, per kiek laiko šuo grįžta prie kėdės, kad susipažintų su ja“, – teigė A.Zaleckas. Šuo turi būti smalsus, nes priešingu atveju jį bus sunku dresuoti. Kai keturkojis susipažįsta su kėde, kartu su šeimininku apeina dar vieną ratą, ir vėl metama kėdė. Antrą kartą metamos kėdės šuo neturi bijoti. Jei atlikus testus paaiškėja, kad šuo smalsiai ieško, protauja, nebijo, – puiku, keturkojis tinka tarnybai.
Kaip tikino kinologas, ieškant narkotikų šuns uoslė nėra pati svarbiausia. Jeigu šuo protingas, net ir turėdamas prastą uoslę jis sugebės surasti tai, ko ieško. „Nesvarbu, kad Labradoro retriverio uoslė geresnė negu vokiečių ar belgų aviganio – jei jis neturės proto, dirbti muitinėje jam nepavyks. Jo vietą užims protingas vokiečių aviganis, turintis prastesnę uoslę“, – pasakojo kinologas ir teigė, kad narkotikų galėtų ieškoti net ir čihuahua, jei turėtų proto ir noro persekioti grobį.
Tarnybai tinkantys šunys – deficitas
Rasti šunį, tinkamą tarnybai, – sudėtinga. Kaip tikino A.Zaleckas, žmonės veisia šunis tik dėl jų išvaizdos ir nesirūpina dėl charakterio savybių: „Veisliniai parodiniai ir veisliniai darbiniai šunys labai skiriasi tiek savo išvaizda, tiek protu. Retai kada tarnyboje galima pamatyti standartinį parodinį vokiečių aviganį – rudą, su juodu „balnu“ (nugara)“. Anot kinologo, parodiniai šunys dažniausiai būna silpnesni už darbinius keturkojus.
Narkotikams ieškoti tinka beveik visų šunų veislių darbinės linijos atstovai. Tiesa, tas šuo neturėtų gąsdinti žmogaus vien savo išvaizda. Tad viena tinkamiausių šunų veislių narkotikams ieškoti – Labradoro retriveriai.
„Jų uoslė stipresnė nei kitų šunų. Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, kad įtampą ir stresą šios veislės šunys išgyvena ramiau negu vokiečių ar belgų aviganiai. Tik, deja, dėl veisimo parodoms prastėja jų darbinės savybės “, – sakė muitinės kinologas.
Kaip reziumavo A.Zaleckas, narkotikams ieškoti reikalingi tokie šunys, kurie nėra tinkami laikyti namuose. „Jie turi būti kaip šimtas velnių – energingi, nenustygstantys vietoje, jų akys turi degti. Juk namuose patogiau laikyti šunį, kuris kaip kilimėlis, o tas, kuris nuolatos rodo savo temperamentą, įkyrumą ir norą žaisti, žmogui gali būti trukdys. Būtent tokių šunų mes ir ieškome“, – tikino A.Zaleckas.
Dėl galimo pavojaus keturkojus apdraudžia
Narkotikų paieškos metu bandymų sužaloti šunį nepasitaiko, mat niekas to daryti nedrįsta. Žino, kad keturkojis – ne tik darbo įrankis, bet ir pareigūno augintinis. Be to, visi muitinės šunys yra apdrausti. Tiesa, būna, kad dėl savo judrumo šunys patys susižeidžia. „Pavyzdžiui, belgų aviganiai – tai greiti, aktyvūs šunys. Jei lygintume su automobiliu – tai kaip „Ferrari“. Šuo be jokių stabdžių“, – vaizdžiai pasakojo A.Zaleckas.
Darbo metu šeimininkas turi rūpintis šuns saugumu. „Tik filmuose būna, kad ateina Reksas, šeimininkas jį paleidžia, šuo viską sutvarko, grįžta pas šeimininką ir dar pasako, ką kur rado. Jei taip būtų, nereikėtų net pareigūnų. Užtektų šuns“, – juokavo kinologas.
Kad apieškant įtariamą asmenį nekiltų pavojaus nei šuniui, nei tikrinamam asmeniui, apžiūra vyksta mandagiai ir kultūringai. Šuo privalo dėvėti skiriamąsias petnešas, kurios leistų atpažinti, kad tai muitinės šuo. Jei kinologo šuo, apuostęs įtariamąjį, parodo susidomėjimą, tas asmuo perduodamas kitiems muitinės pareigūnams.
„Kai paieška vyksta automobilyje ir šuo ką nors suranda, automobilis nutempiamas į garažą ir ten tikrinamas“, – teigė A.Zaleckas.
Dresūrai naudojami tikri narkotikai
Ieškoti narkotikų šunį galima išmokyti paprastai ir greitai. Pasirinktoje patalpoje padedamas šuns mėgstamas kamuoliukas, o šalia jo – narkotinės medžiagos. Į patalpą įleistas šuo griebia kamuoliuką ir nosimi „pagauna“ narkotikų molekulių. Toks supažindinimo su kvapu modelis kartojamas savaitę.
Po savaitės kamuoliukas ir narkotikai padedami į atidarytą stalčių. Šuo įleidžiamas į patalpą, uostydamas keturkojis susiranda kamuoliuką ir kartu užuodžia narkotikų molekules. Po savaitės į pasirinktą vietą padedama tik narkotinių medžiagų, paleidžiamas šuo ir jam radus narkotikus iš nugaros akimirksniu numetamas jo ieškomas kamuolys.
„Kitų šalių kinologai narkotikų deda į specialius treniruočių žaislus. Tokia metodika turi savo specifiką, tad šio dresavimo būdo mes netaikome“, – tikino A.Zaleckas.
Kai šuo išmoksta užuosti ir rasti narkotikus, svarbu paskatinti ir paįvairinti kasdienybę, kad paieška netaptų rutina. „Mano šuo žino kiekvieną mano kabineto kampelį ir puikiai pažįsta visus kvapus. Kartais kabinete paslepiu narkotinę medžiagą, įleidžiu šunį ir kai tik šuo užuodžia svetimą kvapą ir stabteli prie spintos, kurioje paslėpti narkotikai, staiga jam palei snukį numetu kamuolį“, – pasakojo kinologas.
Tai postūmio metodas, kai šuo grobį susiranda pats. „Juk ir vaikai keiktis išmoksta greičiau, negu eilėraščius deklamuoti. Kai pats nori ir niekas tavęs neverčia, išmokti yra daug lengviau“, – teigė Artūras.
Postūmio metodas labai populiarus Didžiojoje Britanijoje, kur šunys mokomi užuosti pinigus. Naudojamos 5–6 sterilios dėžės, o į vieną jų įdedami susmulkinti pinigai. Visos dėžės kvepia vienodai, tačiau viena, kurioje yra pinigai, – kitokio kvapo. Šuo prie jos stabteli, susidomi ir staiga metamas kamuolys, tarsi surastas grobis. Tas pinigų kvapas jam tampa grobio kvapu, ir šuo greitai išmoksta surasti pinigus.
Narkotikų paieška žmogaus organizme – jau ne šunų darbas
Kai narkotikų gabentojai praryja į specialius maišelius sudėtas narkotines medžiagas, aptikti nelegalią prekę gali ne tik šuo, bet ir pareigūnas.
„Įsivaizduokite, žmogus pririjęs pilną skrandį narkotinių medžiagų. Dažniausiai tai paprastas, žemiausios klasės narkotikų kurjeris, nes yra priverstas juos ryti“ , – tikino kinologas.
Toks žmogus būna užguitas, prastos sveikatos būklės, ilgą laiką nieko nevalgęs ir negėręs, perbalęs, prakaituotas. Pamatęs pareigūnus ima drebėti iš baimės. „Tokį asmenį pareigūnai tikrai sustabdys ir išves apžiūrėti“, – tikino kinologas.
Į mokyklą – su muitinės šunimi
Draudžiamųjų medžiagų randama ne tik pasienyje ar oro uostuose. Kaip sakė A.Zaleckas, muitinės kinologai nevengia apsilankyti ir švietimo įstaigose. Muitinės šunų pasirodymų metu mokyklose nutinka ir kurioziškų situacijų. „Pasakau, kad iš salės keli moksleiviai ateitų ant scenos, nes parodysiu, kaip šuo apieško žmogų. Iškart pasakiau, kad tas, kuris rūko, dalyvauti negali. Vienas atsistojo ir jau ketino eiti, o kitas sako: „Taigi tu rūkai!“ – linksmą situaciją pasakojo kinologas.
Nors tai tik paprasčiausias juokas, vis dėlto dauguma tų, kurie vartoja draudžiamąsias medžiagas, mokykloje nesileis apuostomi šuns. „Manau, kad narkotinių medžiagų vartojimas mokyklose yra labai didelė problema ir su tuo reikia kovoti“, – po pasirodymų švietimo įstaigose sakė A.Zaleckas.
Anot jo, visą tiesą apie žalingų įpročių turinčius mokinius galima išsiaiškinti paprasta juoko forma. Mokytojoms bei auklėtojoms lieka stebėti situaciją, padaryti išvadas ir imtis reikiamų veiksmų.
Muitinėje tarnaujantys šunys – ilgaamžiai
Net ir dirbdami sunkų bei pavojingą darbą, muitinės šunys gyvena ilgai. Kiekvienas šeimininkas nebetinkamą tarnybai šunį pasiima auginti namuose kaip paprastą augintinį, mat tokia muitinės kinologų tradicija.
„Muitinėje tarnaujantys šunys yra ilgaamžiai – nugyvena 15–16 metų. Tad jei jie vartotų narkotikus, abejoju, ar sugebėtų tiek metų nugyventi“, - teigė kinologas A.Zaleckas.
Nors muitinės šunys ir pasižymi unikalia jėga ir ištverme, kartais ir jie atsisako dirbti. „Kai paieškos metu kamuoja didelis karštis arba šaltis, šuo nebedirba. Jei ir bus priverstas ieškoti, tai darys neproduktyviai. Kai kamuoja karštis ir šuns liežuvis nutįsęs iki žemės, jis nieko neužuos“, – tikino Artūras. Anot jo, net ir normaliomis orų sąlygomis paieška šunį sekina. „Dešimt minučių paieškos šuniui prilygsta valandai bėgiojimo“, – sakė A.Zaleckas.
