Danijos sostinėje Kopenhagoje įsikūrusio zoologijos sodo sprendimas stebint vaikams nušauti, išskrosti ir plėšrūnams sušerti žirafą Marių sukėlė audrą visame pasaulyje. Lietuviai gyvūnų specialistai mano, kad tai padaryta netinkamai.
„Tokių pamokų vaikams nerengėme ir nerengsime“, – pažadėjo Kaune veikiančio Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas.
Kolegų iš Danijos sprendimas viešai nužudyti žirafą jam kelia nuostabą, nes kitose Europos šalyse priimta elgtis kitaip. Tokiai procedūrai buvo netinkamai pasirinkta vieta ir laikas.
Tačiau A.Didžiokas patarė nesmerkti Kopenhagos zoologijos sodo darbuotojų poelgio, mat visos aplinkybės nėra žinomos.
Lietuvos zoologijos sode gyvena du žirafų patinai Solo ir Gudrutis, jie gerai prižiūrimi ir yra sveiki. Veisti jie abu tinka, nors tarptautinėje programoje nedalyvauja, mat tam trūksta tinkamų patalpų.
Nužudė sveiką patiną
Prieš dvi savaites Kopenhagos zoologijos sodo darbuotojai visiškai sveiką dvejų metų žirafų patiną Marių apsvaigino ir nušovė tiesiog lankytojų akyse. Gyvūnas buvo išmėsinėtas ir sušertas plėšrūnams. Viešą egzekuciją matė daug vaikų.
Kilus pasipiktinimo bangai ir netgi sulaukus grasinimų susidoroti, Kopenhagos zoologijos sodo atstovai paaiškino, neva Marius buvo netinkamas veisti, nes poruotis gali tik tie žvėrys, kurių nesieja giminystės ryšys.
Tik taip galima išlaikyti genetinę įvairovę ir apsaugoti gyvūnus nuo ligų.
Dar vienas netinka veisti
Vos po kelių dienų Danijos vakaruose įsikūrusio Jutlandijos zoologijos sodo vadovai taip pat paskelbė apie planus atsikratyti žirafų patino, kurio vardas visiškai atsitiktinai taip pat yra Marius.
Šio zoologijos sodo atstovus net nustebino kilusi nepasitenkinimo banga – taip elgtis Danijoje esą įprasta jau daugybę metų.
Jutlandijos zoologijos sodo atstovai aiškino, kad gyvūnas taip pat netinkamas veisti. Surasti kitus namus jam sunku, todėl didelė tikimybė, kad Marius bus paskerstas.
Taip atsitiks tuomet, jeigu zoologijos sodas gaus moteriškosios lyties žirafą. Vieną iš dabar prižiūrimų patinų tektų aukoti, mat juodu kautųsi dėl patelės.
Laimi stipresnis?
Lietuvos zoologijos sodo vadovas A.Didžiokas aiškino, kad danai toleruoja vadinamuosius džiunglių įstatymus, kurių esmė – nugali stipresnis.
„Toje šalyje niekas pernelyg nesistebi, kai vaikams rodomi triušiukus gaudantys ir draskantys sakalai. Kitur toks vaizdas būtų visiškai nepriimtinas“, – kalbėjo A.Didžiokas.
Jis prisiminė prieš trejus metus įvykusį nutikimą tame pačiame Kopenhagos zoologijos sode. Tąkart tigrai sudraskė į jų aptvarą įšokusį jaunuolį.
„Zoologijos sodo vadovai niekaip nereagavo į nelaimę: nei tigrai buvo užmigdyti, nei jų aptvaro tvora paaukštinta. Toks įspūdis, tartum nieko neįvyko“, – stebėjosi A.Didžiokas.
Jo įžvalgas patvirtino patys danai – praėjus vos porai dienų po žirafos nužudymo jie Danijos gamtos muziejuje stebint pradinukams išskrodė vilką. Kai kuriems moksleiviams toks vaizdas pasirodė pernelyg baisus, bet kiti vaikai procedūrą stebėjo susidomėję.
Vykdo specialistų nurodymus
Lietuvos zoologijos sodo vadovas svarstė, kad dėl paties gyvūno likimo Danijos specialistai turbūt priėmė teisingą sprendimą, tačiau netinkamai jį įvykdė.
A.Didžioko žiniomis, per dešimtmetį nelaisvėje auginamų žirafų skaičius padidėjo nuo 600 iki 900, patinų yra gerokai daugiau negu patelių, todėl surasti tinkamus namus gyvūnams nėra paprasta.
„Negalima tokio gyvūno atiduoti neįsitikinus, kad jam bus sudarytos normalios gyvenimo sąlygos“, – kalbėjo gyvūnų specialistas.
Kita vertus, zoologijos sodai prisiima įvairių įsipareigojimų ir vykdo gyvūnų veisimo kuratorių nurodymus. Svarbiausius sprendimus dėl žirafų priima viename Vokietijos zoologijos sode dirbantis specialistas.
Užmigdo be pašalinių akių
Lietuvos zoologijos sodo lankytojai iš anksto ruošiami galimoms netektims. Interneto tinklalapyje galima aptikti vyriausių gyvūnų sąrašą.
Ten pat nurodoma, kiek kuris gyvūnas gyvena laisvėje ir nelaisvės sąlygomis. Į sąrašą įtraukiami tik didieji gyvūnai.
„Žinoma, negalime išvengti nenumatytų atvejų, gyvūnai dėl įvairių priežasčių krinta ir staiga, – kalbėjo A.Didžiokas. – O užmigdyti nepagydoma liga sergantį globotinį nėra išskirtinis įvykis.“
Toks likimas pernai sausį ištiko Lietuvos zoologijos sodo simboliu vadintą baltąjį lokį Kasparą, kuris buvo gydomas porą metų.
Zoologijos sodo veterinarai mėgino gelbėti ir kitą lankytojų numylėtinį liūtą Simbą, taip pat palikuonį atsivedusią kupranugarę.
„Lankytojai nemato, kaip gyvūnas užmigdomas. Jo palaikai išvežami sunaikinti į Rietave veikiančią įmonę“, – aiškino A.Didžiokas.
Baugina ligos ir apsigimimai
„Giminingas vaisius yra pavojingas – tai įrodyta ir nekelia abejonių“, – kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius veterinarijai profesorius Antanas Sederevičius.
Nors gyvūnas iš pažiūros gali atrodyti visiškai sveikas, labai didelė tikimybė, kad jo palikuonys bus ligoti ar apsigimę.
A.Sederevičius neskubėjo pasmerkti danų poelgio.
„Tiksliai nežinome visų aplinkybių – galbūt žirafą jau kankino kažkokios ligos arba danai pabūgo, kad kitoje vietoje gyvūnas bus naudojamas veisti“, – svarstė mokslininkas.
Mažieji patyrė sukrėtimą
A.Sederevičiaus teigimu, gyvūnų gerovės požiūru Danijoje viskas atlikta teisingai – gyvūną ištiko staigi mirtis, jis nepatyrė kančių.
Tačiau profesorius mano, kad to nereikėjo daryti viešai – stebint vaikams.
„Vaikai gyvūną sieja su geru draugu, todėl stebėdami jo mirtį ir mėsinėjimą jie patiria didelę psichologinę traumą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Tokias procedūras galima atlikti tik mokymo tikslais ir tik specialiai parengtai žmonių grupei.
„Visa tai rodant viešojoje vietoje smarkiai nusižengiama humaniškumo principams. Galbūt tuomet reikia rengti išvykas vaikams ir į gyvūnų skerdyklas mėsinėse?“ – Kopenhagos zoologijos sodo darbuotojų poelgiu stebėjosi A.Sederevičius.
Galėjo sulaukti senatvės
Brigita Kymantaitė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė:
„Danijoje veikiančio zoologijos sodo vadovai pasirinko visiškai nevykusį sprendimą. Negalima gyvūno žudyti tik todėl, kad jis netinkamas poruotis. Tai nenormalu ir nehumaniška.
Zoologijos sodai nėra kuriami gyvūnams žudyti.
Jie turėtų užsiimti švietėjišku darbu, nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimu, bet būtent šiai veiklai skiriama mažiausiai dėmesio.
Danai galėjo paieškoti kitos vietos, kur žirafa būtų sulaukusi senatvės, o specialistai turėtų iš anksto numatyti, kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis.
Žirafų zoologijos soduose prisiveisė per daug? Šį procesą nulėmė žmonės, todėl jie ir turėtų atsakyti, kodėl taip atsitiko, kodėl pasaulį išvysta toliau veisti netinkami gyvūnai.“
