Breintrio gyventojams nusibodo matyti, uostyti ir krapštyti iš batų padų ekskrementus, kuriuos nedorėliai palieka pievose, ant šaligatvių, liftuose ir kitose viešose vietose. DNR tyrimas – tai paskutinis išsigelbėjimo šiaudas, siekiant sutramdyti piktybiškai savo keturkojų išmatų nerenkančius šeimininkus.
140 hektarų užimančioje Devonvudo teritorijoje, esančioje Braintrio miestelyje, kiekvienas gyventojas bent kartą per savaitę įmindavo į šuns išmatas.
Barbara Kansky, prižiūrinti ir administruojanti Braintrio miestelio Devonvudo rajoną tikino, kad dar šių metų birželio mėnesį pradėta įgyvendinti DNR tikrinimo sistema leidžia saugiai jaustis ir laisvai vaikščioti po pievas.
Anot jos, geranoriški rašteliai, skelbimai ir plakatai nebuvo tokie veiksmingi tiems, kurie piktybiškai palikinėdavo savo gyvūnų išmatas.
Net tada, kai kas nors iš gyventojų pamatydavo, kad šuns šeimininkas palieka savo augintinio ekskrementus ir paprašydavo susirinkti, šeimininkas tik atšaudavo: „Įrodyk, kad tai mano šuns“.
Pritrūkusi kantrybės kovoje su nenaudėliais, B.Kansky surado specializuotą veterinarijos laboratoriją, kurioje atliekami DNR tyrimai.
Miestelio gyventojų dauguma vieningai nutarė, kad kiekvieno keturkojo savininkas, norėdamas išvengti atsakomybės už priterštą teritoriją, privalo užregistruoti savo gyvūno seilių bei išmatų DNR. Šuns seilių ir išmatų duomenų registravimas šeimininkui atsieina beveik 60 JAV dolerių (apie 160 Lt). Tačiau už nesurinktą krūvelę gresia bauda iki 1 tūkst. JAV dolerių (apie 2700 litų).
Jei kas nors pastebėtų paliktą išmatų krūvelę ant pievos, tereiktų pavyzdį nusiųsti į laboratoriją ir neliktų nė abejonės, kas paliko ekskrementus.
Žinodami, kad bet kuriuo metu gali būti susekti, keturkojų šeimininkai nebepalieka savo augintinių krūvelių. „Anksčiau niekas negalėjo įžengti į pievą. Tikimybė įminti į krūvelę buvo labai didelė. Tačiau dabar po pievą vaikščioti galima drąsiai. Niekas nebenori palikti savo augintinių ekskrementų“, - sakė B.Kansky.
