Michaelis Vickas – 1980 m. gimęs amerikietiško futbolo žaidėjas, sportininkas. 2001 m. jis įsigijo maždaug 15 akrų žemės sklypą. Aplink baltą mūrinį pastatą augo žalia veja, kiemą puošė baseinas, užpakaliniam kieme buvo galima žaisti krepšinį. Viską supo balta tvora.
Tačiau M.Vickas ten niekada negyveno. Be namų, apaugusių medžiais, ten buvo penkios pašiūrės, nuo viršaus iki apačios nudažytos juodai (netgi langai). Visur matėsi vieliniai narvai ir medinės būdos. Tai buvo „Bad Newz“ veislynas, įkurtas M. Vicko ir trijų jo bičiulių.
Keli šunys, matyt numylėtiniai, gyveno vienoje iš pašiūrių. Kovotojai laiką leido lauko būdose. Šunys, per jauni kovoti, skirti veisimui ar laikomi kaip pjudymo šunys (parodę netinkamas kovines savybes), laikyti pririšti prie grandinių šalia esančiame miškelyje.
Vandens dubenėliai buvo raibi nuo dumblių. Kai kuriose pašiūrėse rasta švirkštų, medicinos priemonių ir treniruočių įrangos. Didžiausioje patalpoje rengtos kovos, miškelyje voliojosi kruvinas kilimas. Kartas nuo karto M.Vickas ir jo draugai šunis išbandydavo – „paleisdavo“ į trumpas kovas. Geresni kovotojai gaudavo meilę, ėdalo, vitaminus ir apmokymus, kitus užmušdavo.
2007 m. balandžio 25 d. ieškant narkotikų pas M.Vicko pusbrolį Davną Boddie kilo įtarimas dėl neteisėtos kovinių šunų veiklos. Vietos ir valstybinės valdžios institucijos iš minėtojo namo teritorijos konfiskavo 51 pitbultejerą. 2007 08 23 M.Vickas prisipažino, kad dalyvavo šunų kovose ir žudė gyvūnus.
Įvykis įgijo didelį atgarsį. Piktnaudžiavimas, kankinimai ir egzekucijos sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. M.Vickas prisipažino iš šunų kovų gaudavęs pajamų. Be to, jis su „kolegomis“ dalyvavo 6 – 8 šunų sunaikinime pakariant ar nuskandinant. Advokatų teigimu, vyrai kilę iš pasaulio, kur šunų kovos priimtina ir įprasta veikla, jie užaugo matydami tokius vaizdus.
Konfiskuoti M.Vicko šunys buvo išsklaidyti po 6 gyvūnų kontrolės įstaigas Virdžinijoje. Laikymo sąlygos jose kiek skyrėsi, tačiau tradiciškai vienas šuo laikytas narve, tuštintis turėjo po savimi.
Narvai valyti, tačiau tuo metu juose būdavo ir gyvūnai. Pitbulterjerams buvo skirta itin mažai dėmesio, nes darbuotojai manė, kad jie pavojingi ir po teismo bus užmigdyti. Taip buvo įprasta, prieglaudos dėdavo visas pastangas, kad sunaikintų kovoms naudotus šunis – manyta, jog tai pavojingi, nekontroliuojami gyvūnai. Juos kaltino, kad užima „normalių šunų“ vietą.
Tačiau M.Vicko šunys tam tikra prasme buvo įžymybės. Žmonės pradėjo reikalauti jiems padėti, kilo masiniai protestai, teisėsaugos atstovus užpylė elektroniniai laiškai. Teko kažko imtis - parengtas socializacijos ir bandymų protokolas, nuspręsta įvertinti bendrą šunų elgesį ir reakcijas. Tris dienas stebėti 49 šunys.
Manyta, kad jei pavyks išgelbėti tris ar keturis, jau bus stebuklas – juk be laiko, praleisto Bad Newz veislyne, jie dar po 4 mėn. praleido užrakinti prieglaudose ir praktiškai negaudami dėmesio. „Kai kurie jų buvo paprasčiausi dideli paiki šunys, kokius galite rasti bet kurioje prieglaudoje“ – sakė tyrėjai.
Ne daugiau kaip tuzinas M.Vicko šunų buvo patyrę kovotojai, keli „parodė norą kam nors pakenkti“. Visus nustebino, kad šunys agresijos beveik nerodė. Dauguma jų gūžėsi narvų kampuose ar stovėjo nuleidę galvas ir pabrukę uodegas. Kai kurie norėjo išeiti.
Vienas šuo buvo taip išsigandęs, kad net prieglaudoje jam pastatė mažą palapinę, kurioje šis slėpdavosi. Daugelis šunų džiaugėsi matydami žmones, kai kurie šliaužiojo prigludę prie žemės – buvo pernelyg išsigandę, kad normaliai judėtų. Toks elgesys – gyvenimo miške be žmogiško gerumo ir įkalinimo prieglaudose pasekmė. Įdomu tai, kad kai kurie šunys bendraudami su kitais šunimis nepuldavo, nors turėjo būti to mokomi. Atrodo, ne visi Bad Newz veislyno šunys tiko kovoms.
Po įvertinimo šunys suskirstyti į keturias kategorijas – eutanazija, prieglobstis 2 (reikalinga profesionalo priežiūra, maža tikimybė kad bus priglaustas), prieglobstis 1 (reikia kontroliuojamos aplinkos, daug galimybių priglausti), globotinas (turi gyventi su patyrusiu šunininku ne mažiau kaip 6 mėn. ir po tolesnio vertinimo tikėtinas visiškas priglaudimas).
ASPCA (Amerikos žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugija) paskelbė, kad tik vienas šuo buvo pernelyg agresyvus. Visi kentė nuo ilgalaikio „įkalinimo“ sukelto streso. JAV žemės ūkio departamentas davė leidimą suteikti tarpinę globą 16 šunų. Šis šunų kaip individų įvertinimas atskleidė naujos informacijos apie kovinius šunis ir paneigė senus mitus, anksčiau naudotus kaip pateisinimą migdymui.
Parengė Ugnė Nedzinskaitė
Daugiau nuotraukų galite pasižiūrėti čia:
