„Vaikai, ar kavos gertumėt“, - mandagiai paklausė į savo tvarkingą ir jaukų kambarį svečius priėmusi Aniceta. Drąsiai ant šuns padėjusi ranką, senolė pozavo prieš fotokameras ir mielai leido keturkojui gulėti ant jos lovos.
„Pamenu, kad mano namuose visada buvo pora šuniukų“, - sakė moteris.
Šviesaus proto senolė skundėsi, kad balandžio mėnesį ji sunkiai apsirgo, tad atmintis truputį pablogėjo. „Dabar pykstu ant savęs, kad vis ką nors pamirštu“, - juokėsi gegužės 10 dieną šimtmečio sulaukusi Aniceta.
Seneliai dalijosi prisiminimais
Vienuoliktus metus „Tremtinių namuose“ gyvenanti Genovaitė taip myli šunis, kad jau dešimtą kartą žiūri televizijos serialą „Komisaras Reksas“.
„Man ne tiek įdomu pats siužetas, kiek patinka į tą šuniuką pažiūrėti“ , - simpatiją keturkojams išreiškė Genovaitė. Ji prisipažino, kad vaikštinėdama mieste ir pamačiusi žmones, einančius su šunimi, juos seka iš paskos, kad kuo ilgiau galėtų pažiūrėti į mielą keturkojį.
Moteris atvykusių Sibiro haskių klubo narių prašė, kad jie atvažiuotų dažniau: „Būsime pasiruošę kokių sausainiukų šuniukams. Va, dar sūdytų lašinių turiu. Bet gal jie nevalgo tokių sūrių?“ - klausė Genovaitė.
„Labai myliu gyvūnus. Pats turėjau septynis šunis ir penkis katinus. Norėčiau, kad šunys mus aplankytų dažniau“, - būriu haskių grožėjosi senjoras Algirdas.
„Pamenu, kad mano namų kieme, Varėnos pakrašty, visuomet gyveno šunys. Vienas buvo nuostabus, smėlio spalvos šuo, vardu Princas. Toks didelis, kad aš ant jos sėdėdavau ir kaip ant arklio jodavau“, - pasakojo šunimis besidžiaugianti Julita.
Priėmė geranoriškai
Šias džiaugsmingas akimirkas seneliams suteikė aktyvaus laisvalaikio su šunimis mėgėjų klubas „Running Wolves“. Klubo prezidentas Robertas Andriuška pasakojo, kad tokį susitikimą suorganizavo norėdamas pasidalinti Sibiro haskių energija ir visuomet gera nuotaika, kuri spinduliuoja žmonėms.
Anot jo, kaniterapija veikia raminančiai, padeda ligoniams pasveikti. Šuo suteikia vilties, malšina skausmą.
„Ankščiau esame buvę vaikų namuose, tai pastebėjome, kad šunys jiems tikrai padėjo - vaikai tapo linksmesni, aktyvesni. Tad jei pastebėsime, kad tokie apsilankymai pas senjorus veikia teigiamai, galbūt apsilankysime ir dažniau“, - portalui lrytas.lt sakė R.Andriuška.
Senelių namai klubo narius su šunimis priėmė labai geranoriškai. „Aš matau beprotišką palaimą. Senelių veidai švyti iš džiaugsmo“, - gerų emocijų apimta kalbėjo Ieva Lukošaitytė, „Tremtinių namų“ užimtumo specialistė.
Ieva pasakojo, kad senjorai nuo pat ankstyvo ryto buvo pasipuošę, vis klausė, ar tikrai šuniukai atvažiuos. „Susidomėjimas buvo didžiulis, nes tokio įvykio dar nėra buvę. Manau, kad dabar gyventojai ims prašyti leidimo auginti pas save kokį gyvūną“, - atsiduso Ieva, pridurdama, kad senjorams šiuose namuose auginti gyvūnus nėra galimybių bei sąlygų. Tačiau tikino, kad dar ne kartą prašys, jog žmonės atvažiuotų su gyvūnais.
