„Gyvename kaip kokiose prerijose. Greitai be šautuvo nebus galima iš namų išeiti“, – pyktį liejo atokesnėje Dituvos sodų gatvelėje sutiktas žmogus.
Jis pasakojo, kad ramiai pereiti per Dituvos sodus sunku, nes pakeliui gali sutikti tiesiog ant kelio gulinčius didokus šunis: „Gerai, jei šūktelėjus jie išsilaksto. O jei šunys grėsmingai ima artėti, pasidaro nejauku.“
Vaikų neišleidžia į kiemą
Gatvėmis ir po gyventojų kiemus laisvai bindzinėjantys šunys daugiausia baimės įvaro moterims.
Pagrindinėje bendrijos gatvėje kūdikio vežimėlį stumianti Viktorija Vėlienė sakė, kad jaučiasi saugi tik judrioje gatvėje, o pasukti į atokesnes gatveles nedrįsta.
„Kiekvieną rytą esu priversta vežti vaikus į autobusų stotelę, esančią vos už kelių šimtų metrų, o grįžusius iš mokyklos parvežti automobiliu, nes paryčiais gatvelėse slankioja būriai šunų“, – guodėsi tris vaikus auginanti 34 metų Inga Taučienė.
Ji pasakojo, kad šunų priveisė asocialūs asmenys, kuriuos vienas kaimynas žiemai buvo įsileidęs į savo sodo namelį. Per porą metų šiame kvartale atsirado tiek palaidų šunų, kad pro juos buvo neįmanoma praeiti.
Praėjusią vasarą namie buvusi I.Taučienė su siaubu pamatė, kaip apie langus šmirinėja neaukštą sklypo tvorą peršokęs didžiulis šuo.
„Kokį stresą būtų patyręs mano aštuonmetis sūnus, jei tuo metu jis būtų žaidęs kieme?“ – apie tai moteris net bijo pagalvoti.
Taikosi į moterų pirkinius
Vieni vaikai iki autobuso, vežančio į mokyklą, eina nešini lazdomis, o kiti į kišenes iš anksto prisikiša akmenų.
Šunys tiek įsigudrino, kad būriais pakelėse tyko su pirkiniais iš parduotuvės pareinančių moterų.
„Šiepdami dantis jie puola prie maišelių, siaubo apimtos moterys juos pameta ir bėga į šalį“, – apie gyvenimo Dituvoje kasdienybę pasakojo I.Taučienė.
Perkarę alkani šunys daugeliui žmonių kelia ir gailestį. Ne vienas juos mėgina pašerti negalvodamas, kad beglobius gyvūnus tarsi pririša prie tos vietos.
Viena moteris į keliukų sankirtą rytais beveik kasdien atveža ir paberia kaulų. Dabar toje vietoje rytais gulinėja šunys laukdami geradarės. Tačiau pro tą sankirtą nebegali praeiti iki Dituvos autobusų stotelės rytais skubantys mokiniai.
Šunų atsiveža sodininkai
Kad gausėjantys valkataujančių šunų būriai Dituvoje tampa rimta problema, neslėpė ir sodininkų bendrijos valdybos pirmininko pavaduotojas Vytautas Statkus: „Benamiai šunys dar nieko nėra apkandžioję, tačiau pro dičkius praeiti nejauku net vyrams. O ką kalbėti apie moteris su mažais vaikais?“
Anot jo, benamių šunų padaugėja po kiekvienos vasaros. Sezono metu vasarnamiuose apsigyvenę savininkai pramogai prisiveža šunelių, o rudenį grįždami gyventi į miestą juos palieka čia.
Per vasarą nuolat šerti gyvūnai blaškosi po sodus ieškodami ėdesio, spiečiasi į gaujas ir po kelių mėnesių sulaukėja.
Savo keturkojų nutarę atsikratyti klaipėdiečiai dažnai juos atveža ir paleidžia Dituvoje. Žmonės, matyt, tikisi, kad kas nors juos priglaus. Gailestingi sodininkai iš tiesų priima priklydėlius, tačiau jie po bendrijos teritoriją laksto palaidi.
Neseniai Dituvos sodininkų bendrija nustatė tvarką, kad viename sodo sklype negalima auginti daugiau kaip trijų gyvūnų. Bet palaido šuns priskirti konkrečiam sklypui neįmanoma.
Gaudyti pinigų nebeliko
V.Statkus mano, kad šią bėdą gali išspręsti tik čia dažniau pasirodę šungaudžiai.
Klaipėdos rajone šią paslaugą teikia gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“, bet paaiškėjo, kad rajono savivaldybė šunims gaudyti nebeturi pinigų.
Pernai lapkritį buvo sudaryta sutartis su „Nuaru“, ji už 24 tūkst. litų rajono benamius šunis turėjo gaudyti iki šių metų kovo.
Tačiau seniūnijos per pirmąjį mėnesį ištaškė visus pinigus, kai pakvietė gyventojus pasinaudoti proga ir nemokamai atsikratyti nereikalingo augintinio.
Dabar už benamių šunų gaudymą atsakingi rajono specialistai laukia kovo mėnesio, kai bus skirti rajono biudžete tam numatyti 26 tūkst. eurų, kurių turės užtekti porai metų.
