„Mūsų valų terjeras Džo – kaip iš akies trauktas mano sužadėtinis Marius“, – neslėpė Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro projektų vadovė Augustė Šedytė (27 m.).
Kartu su draugu Mariumi (29 m.) ji augina valų terjerą Džo. Jaunas, išdykęs ir energingas šuo jiems kuo puikiausiai tinka: jaunoje veržlioje šeimoje – dar veržlesnis šuo.
„Manau, kad žmonės nesąmoningai renkasi panašius į save šunis. Tas pasirinkimas matyti ne tiek išorėje, kiek šuns charakterio savybėse. Šuo atspindi arba jų pačių, arba antrosios pusės charakterio savybes.
Džo – labai energingas, savarankiškas, pats priima sprendimus. Žaibiškai užsidega, bet gana greit ir nurimsta. Jei kam nors skiria energiją, tai maksimaliai, o paskui iš nuovargio krinta kaip lapas.
Tą patį galiu pasakyti ir apie Marių, ir apie Džo“, – juokdamasi pasakojo A.Šedytė. Anot jos, šuo ir šeimininkas laikui bėgant supanašėja ne tik išore, bet ir vidumi.
„Mes labai pamėgome rudą drabužių spalvą. Rusvas namų interjeras taip pat patinka – juk Džo kailis irgi rudas ir mums pats gražiausias“, – kalbėjo A.Šedytė. Pasak jos, aplinkiniai labai dažnai pastebi Džo ir Mariaus išvaizdos panašumus, nors pastarasis ir neturi barzdos.
Kad šeimininkas pasirenka į save panašų šunį, įrodyta ir moksliniais tyrimais. Siekiant išsiaiškinti tariamus šuns ir šeimininko panašumus Japonijoje netgi atliktas eksperimentas.
2009 metais psichologijos profesorius Sadahiko Nakajima paėmė 20 skirtingų šunų ir jų šeimininkų nuotraukas ir paprašė 502 studentų jas sudėlioti poromis, kuriose, jų manymu, nufotografuoti šuo ir šeimininkas.
Įdomiausia, kad studentai nuotraukas sudėliojo net 80 proc. tikslumu. Tyrimo dalyviai dažniausiai porą parinkdavo pagal akių ir lūpų panašumus.
„Šis tyrimas aiškiai parodė, kad žmonės šunį renkasi kuo panašesnį į save. O pasirinkimą nulemia paprasčiausias žvilgsnis į akis“, – dėstė S.Nakajima.
