Su mumis miegodavo, visada keliaudavo, su vyru žvejoti važiuodavo. O dabar kas liko? Tik prisiminimai!
Vairuotojai, būkite malonūs ir nelakstykit kaimo keliuose, nesvarbu, ar augintinis, ar vaikas, bet kažkam atimate džiaugsmą. Lieka tik prisiminimai ir skausmas...
Nebežinau, ką daryti, kad neliečiau ašarų, kad greičiau pamirščiau, nebežinau. Atrodo, turime ir kitą šuniuką. lyg ir būtų dėl ko džiaugtis toliau, bet...
Kur beeitume – visur akyse Jis. Atrodo, tuoj atbėgs ir prašysis, kad priimtume ji po antklode. Atrodo, atbėgs, duos letenėlę, kad duotume kąsneli. Atrodo, kad langą braižo ir prašo įsileisti į vidų.
Viskas, kas liko – tik prisiminimai, didelis skausmas ir tušti namai.
