Mokslininkai teigia, kad tokie genų pakeitimai ateityje padės gydyti įvairias raumenų ligas, tokias kaip Parkinsono liga, raumenų nykimas ir kt.
Biglių veislės šunis tyrimams atlikti tyrimo autoriai pasirinko dėl tam tikrų anatominių, fiziologinių, medžiagų apykaitos ir kitų panašumų, palyginti su žmogaus organizmu.
Grupė mokslininkų iš Guangzhou biomedicinos ir sveikatos instituto, vadovaujamų dr. Liangxue Lai, tirdami šuns genus naudojosi vis populiarėjančia genų keitimo metodika, žinoma kaip CRISPR/Cas9. Būtent ji leidžia palyginti nesudėtingai ir pigiai keisti bet kokio gyvo organizmo DNR, rašo portalas BusinessInsider.com.
Pirmojo bandymo metu pasaulio neišvydo nė vienas šuo. Tačiau antrojo eksperimento metu išgyveno jau 27 individai, tačiau tik 2 iš jų – kalytė ir patinėlis – turėjo DNR, kurio grandinėje jau buvo pakeistas miostatino genas.
Vienas šuo buvo pavadintas Tiangou, kitas – Hercules. Tiangou, išvertus iš kinų kalbos, reiškia mitologinį „dangišką šunį“, o Hercules (Heraklis) – graikų mitologijos didvyris, pusdievis.
Kai šunys ėmė augti, paaiškėjo, kad Herculio organizme vis dar buvo rastas nedidelis kiekis raumenų augimą ribojančio geno miostatino. Tačiau Tiangou organizme miostatino nebuvo aptikta. Tai įrodė ir jo išvaizda – šuns raumenų masė buvo dvigubai didesnė, negu jos brolių ir seserų iš tos pačios vados.
Tiesa, atlikus išsamų tyrimą, mutavęs miostatino genas buvo aptiktas Herculio spermoje. Tai reiškia, kad Herculį panaudojus veisimui, šį geną jis galėtų perduoti savo palikuoniams.
Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai keičia raumenų masę ribojančius genus gyvūnų organizmuose.
Šių metų birželį Pietų Korėjos ir Kinijos mokslininkai pakeitė kiaulių DNR grandinės dedamąsias – pasaulį išvydo dvigubą raumenų masę turinčios kiaulės.
Kai kuriais atvejais įvyksta ir natūralios raumenų masę ribojančio geno miostatino mutacijos. Pavyzdžiui, kartais vipetai pasaulį išvysta turėdami dvigubai didesnę raumenų masę – tai natūraliai pakitusio miostatino geno padarinys.
Kol kas tai vieninteliai pasaulyje šunys, kurių raumenų masė dėl natūralios genų mutacijos gali būti dvigubai didesnė negu kitos vados vipetų.
Nuotraukoje galite matyti, kaip atrodo vipetai, kurių miostatino genai nėra mutavę (A), kurių viena mutavusio geno kopija (B) ir dvi mutavusio geno kopijos (C).
Mokslininkai, atlikę tyrimą, teigia, kad genetiškai modifikuoti šunys nebus parduodami kaip naminiai augintiniai.
