Kalė, kuriai buvo persodinta 19 embrionų, liepą atsivedė
septynis sveikus šunelius, nurodė Cornellio universiteto
tyrėjai.
Du iš jų yra biglių veislės kalės ir kokerspanielio patino
mišrūnai, o kiti penki – dviejų biglių porų palikuoniai.
„Nuo 8-o dešimtmečio vidurio žmonės mėgino atlikti tai su
šunimis, bet nesėkmingai“, – sakė reprodukcinės biologijos
profesorius adjunktas Alexas Travisas, dirbantis
Cornellio universiteto veterinarijos koledžo Bakerio
gyvūnų sveikatos priežiūros institute.
Ši studija buvo paskelbta mokslo žurnale „Public Library of
Science ONE“.
Tyrėjai sakė, kad ši sėkmė bus labai svarbi laukinių
gyvūnų rūšių apsaugos projektams.
„Galime užšaldyti spermą ir sukurti jos banką, kurį
naudotume dirbtiniam apvaisinimui. Taip pat galima užšaldyti
kiaušialąstes, bet nesant galimybės atlikti apvaisinimo in vitro
nebūtume galėję jų panaudoti, – aiškino A.Travisas. – Dabar
galime panaudoti šį metodą nykstančių rūšių genetikai
išsaugoti.“
Pasak tyrėjų, šis metodas taip pat gali padėti įveikti šunų
paveldimas ligas.
„Derinant genų korekcijos metodus ir IVF (dirbtinį
apvaisinimą laboratorijoje), galime potencialiai užkirsti kelią
genetinei ligai dar prieš jai išsivystant“, – pabrėžė
A.Travisas.
Kad dirbtinis apvaisinimas in vitro būtų sėkmingas, reikalinga
subrendusi kiaušialąstė, kurią apvaisinus gaunamas embrionas.
Pastarasis turi būti tinkamu laiku perkeltas į patelės gimdą.
Kurdami šį metodą mokslininkai susidūrė su įvairiomis
kliūtimis – jiems reikėjo sugalvoti, kaip paimti subrendusias
kiaušialąstes iš patelės kiaušintakių, laboratorinėmis
sąlygomis imituoti pokyčius, kuriuos sperma patiria patelės
lytiniuose takuose ir užšaldyti embrionus, kad jie išliktų
gyvybingi.
Pirmasis žmonių vaikas „iš mėgintuvėlio“ gimė 1978
metais Didžiojoje Britanijoje, kur buvo kuriamas dirbtinio
apvaisinimo metodas.