Kalė, kuriai buvo persodinta 19 embrionų, liepą atsivedė septynis sveikus šunelius, nurodė Cornellio universiteto tyrėjai.
Du iš jų yra biglių veislės kalės ir kokerspanielio patino mišrūnai, o kiti penki – dviejų biglių porų palikuoniai.
„Nuo 8-o dešimtmečio vidurio žmonės mėgino atlikti tai su šunimis, bet nesėkmingai“, – sakė reprodukcinės biologijos profesorius adjunktas Alexas Travisas, dirbantis Cornellio universiteto veterinarijos koledžo Bakerio gyvūnų sveikatos priežiūros institute.
Ši studija buvo paskelbta mokslo žurnale „Public Library of Science ONE“.
Tyrėjai sakė, kad ši sėkmė bus labai svarbi laukinių gyvūnų rūšių apsaugos projektams.
„Galime užšaldyti spermą ir sukurti jos banką, kurį naudotume dirbtiniam apvaisinimui. Taip pat galima užšaldyti kiaušialąstes, bet nesant galimybės atlikti apvaisinimo in vitro nebūtume galėję jų panaudoti, – aiškino A.Travisas. – Dabar galime panaudoti šį metodą nykstančių rūšių genetikai išsaugoti.“
Pasak tyrėjų, šis metodas taip pat gali padėti įveikti šunų paveldimas ligas.
„Derinant genų korekcijos metodus ir IVF (dirbtinį apvaisinimą laboratorijoje), galime potencialiai užkirsti kelią genetinei ligai dar prieš jai išsivystant“, – pabrėžė A.Travisas.
Kad dirbtinis apvaisinimas in vitro būtų sėkmingas, reikalinga subrendusi kiaušialąstė, kurią apvaisinus gaunamas embrionas. Pastarasis turi būti tinkamu laiku perkeltas į patelės gimdą.
Kurdami šį metodą mokslininkai susidūrė su įvairiomis kliūtimis – jiems reikėjo sugalvoti, kaip paimti subrendusias kiaušialąstes iš patelės kiaušintakių, laboratorinėmis sąlygomis imituoti pokyčius, kuriuos sperma patiria patelės lytiniuose takuose ir užšaldyti embrionus, kad jie išliktų gyvybingi.
Pirmasis žmonių vaikas „iš mėgintuvėlio“ gimė 1978 metais Didžiojoje Britanijoje, kur buvo kuriamas dirbtinio apvaisinimo metodas.
