Iki šiol mylimiausiu buvusiam šuniui Rudžiui belieka kasdien kovoti dėl šeimininko prielankumo.
Dekoratyvinis kiauliukas Klaipėdos priemiestyje Tauralaukyje gyvena jau aštuonis mėnesius. Turėti Vietnamo kiaulę labai norėjo S.Fabijonavičiaus šešiametė anūkė Urtė. Senelis nupirko dviejų mėnesių gyvūną iš Klaipėdos zoologijos sodo.
Dabar Urtė su tėvais gyvena Norvegijoje, o visi rūpesčiai liko seneliui.
„Iš pradžių Mažylis žmonių neprisileisdavo, o dabar sekioja man iš paskos kaip šunelis. Kur buvęs, kur nebuvęs vis čiumpa man už kojos – anksčiau visos kojos buvo nukandžiotos. Dabar jau žinau, kad kai grybšteli, turiu viską mesti ir jį glostyti ar kasyti. Jis atsigula ir mėgaujasi“, – pasakojo S.Fabijonavičius.
Mažylis atskuodžia pas šeimininką, vos tik jam porą kartų sušukus jo vardą. Tačiau nepažįstamų žmonių privengia.
Tokia žmogaus ir Vietnamo kiaulės draugystė ne prie širdies S.Fabijonavičiaus žmonai. Vyro teigimu, iš pradžių ji žadėjo abu išmesti iš namų, bet paskui susitaikė su situacija.
Tačiau apsiprasti su tokia draugyste vis dar negali sargis Rudis, seniau gyvenęs pas S.Fabijonavičiaus tėvus, o į Klaipėdą persikėlęs šiems mirus. Jam nepatinka, kad anksčiau gautą visą šeimininkų dėmesį dabar turi dalintis su kiaule.
„Jis siaubingai pavydi. Kai tik Mažylis artėja prie manęs, Rudis įšoka į tarpą tarp mūsų. Negana to, jis vagia Mažylio maistą – pačiumpa virtą obuolį ar bulvę ir nuneša nežinia kur, nors pats jų neėda. Svarbiausia, kad paršeliui netektų, – juokėsi S.Fabijonavičius. – Matyt, jaučia, kad Mažylis – mano mylimiausias“.
Kartu su Mažyliu šeimininkas pabėgioja aplink namą – sako, kad tai naudinga abiems.
Vietnamo kiaulė jau pridarė ir rūpesčių. Dar visai mažiukas buvo nulėkęs pas kaimynus, bet šie greitai atnešė nekviestą svečią atgal. O prieš mėnesį vėl kažkur pradingo. Šeimininkai išmaišė apylinkes, šaukė vardu, bet paršelio taip ir nerado. Paskui žmonės pasakė, kad internete Vietnamo kiaulei ieško šeimininko. S.Fabijonavičius pagal nuotrauką iškart atpažino savąjį gyvūną.
Paaiškėjo, kad kažkas suradęs Mažylį nugabeno jį į gyvūnų prieglaudą „Būk mano draugas“.
„Buvau stipriai supykęs, taip jį myliu, maitinu, žaidžiu su juo, ir še tau – kokia šunybė. Kai nuvažiavau jo pasiimti, apsidžiaugė, nors prieglaudoje juo gerai rūpinosi. Širdis atitirpo. Atrodo, po to karto pasimokė. Dabar į gatvę nebeeina, nors ir kiemo vartai būna neuždaryti. Kartą stebėjau, kaip išėjo už vartų, pasižvalgė, ir greitai sugrįžo atgal. Gal pakaks vienos pamokos“, – sako neįprasto augintinio šeimininkas.
S.Fabijonavičius keliasi penktą ryto ir gamina Mažyliui maistą. Jam labiausiai patinka virtos ir sumaltos žuvų kepenėlės. Ėda ir mėsą, virtus obuolius, batoną, duonos nemėgsta. Vasarą dienos racioną papildys žolė. Dabar jis sveria apie 23 kilogramus.
Vairuotoju dirbantis klaipėdietis paprašo kaimyno, kad Mažyliui paduotų pietų.
Kai gerai elgiasi, Mažylis gauna delikatesą – cukraus gabaliuką. Tačiau taip atsitinka nedažnai.
Pažiūrėti Mažylio kartais užsuka aplinkinių namų vaikai.
„Pas mus namuose visą laiką būdavo augintinių – šunų, kačių, triušių, žiurkėnų. Bet Mažylį labiausiai myliu – jis tikras mūsų šeimos narys“, – sakė S.Fabijonavičius.
Vietnamo kiaulė gyvena nuosavo namo kieme, šeimininkas jai surentė būstą. Į namus žmonės jos neįsileidžia, nes čia gali pridaryti daug bėdos.
Kinų mažųjų arba daugelio vadinamų Vietnamo kiaulių tėvynė – Kinija ir Vietnamas. Šios egzotiškos neįprastos veislės suaugę patinai sveria vos 50-60 kg, patelės – apie 40 kg. Patelės paprastai atsiveda 6-8, kartais 12 paršelių.
Šios kiaulės laikomos ir šeriamos beveik taip pat, kaip ir įprastosios kiaulės. Vietnamo kiaulės nemėgsta drėgmės ir šalčio, todėl joms reikia nepagailėti šiaudų, kad galėtų šiltai įsitaisyti savo būste.
Vietnamo kiaulės gana jaukios, neagresyvios, labai greitai pripranta prie šeimininkų. Užsienio šalyse jos yra mėgiamos, auginamos net butuose, vedžiojamos už pavadėlio, lengvai laipioja laiptais.
Jas lengva išmokyti atlikti gamtinius reikalus specialioje vietoje.
