Pusė darbo dienos, kaip sakant, nuėjo šuniui ant uodegos, nes visą laiką galvojau tik apie šį nykštuką. Net vardą sugalvojau dar jos nemačiusi – Čili. Po darbų važiavome... Šeimininkai iš mašinos ištraukė ir man į rankas įdavė tokio mažumo šunelį su plaukų kuokšteliais ant ausyčių ir maža barzdele! Dar tokios gražuolės nebuvome matę.
Judri, linksma, kiek išsigandusi, kad jos mamytė (foksterjerė) išvažiavo, sėdosi su manimi į automobilį ir vos pacypusi užmigo, pasidėjusi galvą man ant delno. Visą kelionę į naujus namus taip ir prasnaudė. Įbėgusi į butą iš karto viską apžiūrėjo, apuostinėjo, susipažino su šeima. Tokia judri, žaisminga, miela ir draugiška gyvena su mumis jau mėnesį laiko. Dar nedaug, bet po truputį visko mokomės, o komanda „sėdėt“ išeina puikiai!
Namuose Čili turi draugę, jūrų kiaulytę Bruknę. Tai, matyt, pats įdomiausias šeimos narys, kuris labai mėgsta bendrauti ir laukia, kada Čili pribėgs prie narvelio. Kartu su kiaulyte kremta morkas, agurkus ar pavogtą salotos lapą.
Laukas dar ne visai ištyrinėta vieta, bet jau ryte ir vakare Čili sėdi prie durų ir laukia ritualo. Viskas įdomu: ir katytė, ir balandis, ir vėjo papūstas lapas. Laukiame šiltesnių orų, kada pasivaikščiojimai bus ilgesni ir linksmesni. Kaip minėjau, Čili mama foksterjerė, bet tėvelis nežinomas, todėl stebime savo mažylę kasdien, laukiame, kas išaugs ir džiaugiamės kiekviena naujove – šiuo metu atsiranda kailio garbanėlės ant nugaros.
Labai mylima, lepinama, giriama ir paimama į lovą kiekvieną vakarą yra mūsų mišrūnė Čili, kurios labai ieškojome.
Daugiau skaitykite NeBrisius.lt
