Oficialioji statistika rodo, kad Italijos sostinėje gyvena 2,8 mln. žmonių. Dvigubai daugiau gyvių – bent trijų rūšių pelių ir žiurkių – gyvena po miesto grindiniu išraizgytuose kanalizacijos tinkluose.
Tačiau neoficialioji statistika skelbia, kad Amžinojo miesto požemiuose, o vis dažniau ir gatvėse, šmirinėja jau ne keli milijonai, bet keli milijardai graužikų.
Šiai problemai pažaboti tradicinių priemonių jau nebeužtenka.
Palauks naujo mero
Per pirmus tris šių metų mėnesius graužikų naikinimo darbus atliekanti Romos savivaldybės įmonė „Ama“ įvykdė daugiau kaip tūkstantį užsakymų.
Tai net 133 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Daugiausia nuodais ir pelėkautais ginkluoti darbuotojai sukiojosi sostinės centre, mokyklose ir ligoninėse.
„Kol kas dar nekalbame apie sanitarinį aliarmą, tačiau padėtis yra rimta, – spaudoje sakė miesto Higienos ir visuomenės sveikatos skyriaus vadovas Enrico Di Rosa. – Pelės nėra tiktai estetinė problema. Jos platina per trisdešimt ligų, daugelis jų žmogui nėra pavojingos, tačiau kai kurios, ypač diagnozuotos vėlai, gali turėti rimtų pasekmių.“
Tačiau korupcijos skandalų krečiama Romos savivaldybė kol kas prieš peles – bejėgė. O vieno seniausių miestų pasaulyje gyventojams teks pakentėti dar bent iki birželio, kai administraciniuose rinkimuose jie išsirinks naują merą ir miesto tarybą.
Tuo metu ne vienam kandidatui į mero kėdę graužikai tapo rinkimų kampanijos koziriu.
Situacija – rimta
Premjero Matteo Renzi Demokratų partijos kandidatai su pelėmis žada kovoti tradiciniais būdais: pelėkautais ir nuodais.
Silvio Berlusconi partijos „Pirmyn, Italija“ kandidato į mero postą Guido Bertolaso įsitikinimu, sostinėje situacija dėl pelių tokia rimta, kad tradicinių priemonių nepakaks.
„Kiekvienam Romos gyventojui tenka ne dvi, bet kokie du – keturi tūkstančiai pelių. Tai yra esminė problema, – pareiškė Romą nuo finansinės, moralinės bei higieninės degradacijos ketinantis išgelbėti kandidatas. – Jos išlenda iš kanalizacijos vamzdynų ir eina visur, kur tik nori. Tai rimta problema, tačiau nėra nieko tragiško, nereikia čia jokios stebuklingos dūdelės. Tereikia rimtos kovos su pelėmis programos.“
Jo žodžiai sulaukė didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Mat šis Italijos Respublikos kavalieriaus ordinu už nuopelnus šaliai apdovanotas 66 m. vyras dešimt metų vadovavo Civilinės saugos departamentui ir dirigavo visoms reikšmingiausioms XXI amžiaus gelbėjimo ir ekstremalių situacijų operacijoms Italijoje.
Nuo žemės drebėjimo Abrucų regione, popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvių, Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimo iki šiukšlių krizės Neapolyje ir ant povandeninių uolų pakibusio kruizinio laivo „Costa Concordia“ nutempimo.
Tad kai G.Bertolaso kalba apie ekstremalias situacijas, suklūsta visa Italija.
Gelbės kačių armija
Pelių invaziją kertiniu rinkimų programos akmeniu pavertė ir kitas partijos „Pirmyn, Italija“ atstovas administraciniuose rinkimuose – 68 metų Antonio Razzi.
Šveicarijoje gimęs ir už prastą italų kalbos mokėjimą pašiepiamas politikas įsitikinęs, kad reikia imtis iki šiol nenaudotų priemonių.
„Aš jau ėmiausi veiksmų. Ketinu į Romą atgabenti pusę milijono kačių“, – pareiškė politikas.
Sostinę užpuolusius graužikus jis ketina išnaikinti pasitelkęs ne paprastus rainius, bet ypatingomis proto ir judrumo savybėmis pasižyminčias Azijos kates.
„Katės Romoje laisvai gyveno nuo antikos laikų, tačiau pastarąjį dešimtmetį dėl savivaldybės politikos kačių atžvilgiu jų akivaizdžiai sumažėjo. Pelių invazija – to padarinys“, – įsitikinęs A.Razzi.
Beje, netrukus po šių pareiškimų politikas pranešė atšaukiąs savo kandidatūrą ir paragino savo šalininkus balsuoti už G.Bertolaso. Ar jis išdrįs pasinaudoti partijos bičiulio idėja apginkluoti Romą katėmis, nepranešama.
Meno šedevrų sergėtojos
Romoje ironiškai sutikta kačių armijos idėja – anaiptol ne naujovė. Prieš pustrečio šimto metų pirmasis Rusijos imperatorius Petras I savo rūmus Sankt Peterburge nuo pelių apgynė būtent katėmis.
Rusijos naujienų tinklo RT sukurtame dokumentiniame filme „Slapti Ermitažo padėjėjai“ Ermitažo muziejaus savanorių tarnybos koordinatorius Michailas Kožukovskis pasakojo, kad pelėms įsisukus į Žiemos rūmus Petras I atsivežė kelias kates iš Olandijos.
Jo dukra Rusijos imperatorė Jelizaveta Romanova žengė dar toliau – specialiu dekretu įtvirtino katėms teisę laisvai gyventi rūmuose. Dabar vieno žymiausių muziejų rūsiuose gyvena apie 70 kačių, kuriomis rūpinasi savanoriai.
Rusijos imperatorių pavyzdžiu pasekė ir maždaug 100 kilometrų į pietus nuo Maskvos esančio Serpuchovo miesto istorijos ir meno muziejus. Ir gavo dvigubą naudą.
Beviltiškai karą su pelėmis pralaiminčio muziejaus vadovybė praėjusią žiemą į vidų įsileido apylinkėse slampinėjusį katiną. Alkanas ir sušalęs murklys puikiai atliko savo darbą. Tad muziejaus darbuotojai nutarė jį įdarbinti ir apie tai informuoti miesto spaudą.
Netrukus meno kolekcininkės Anos Marajevos garbei Maray vardu pavadintas katinas virto lankytojus traukiančia įžymybe.
Kaip teigė muziejaus darbuotojai, nė vienas lankytojas neišvyksta be asmenukės su Maray, o daug kas į muziejų atvyksta pažiūrėti ne eksponatų, o netradicinio darbuotojo.
Galbūt ir į Romą turistai vyks pažiūrėti ne Koliziejaus, bet kačių armijos?
Pelės – ne vienintelė bėda
Prieš pustrečio tūkstančio metų įkurtai Romai tenka atlaikyti ne tik pelių ataką. Nykščio dydžio tarakonai romiečiams jau net nekelia nuostabos.
Vis rečiau jie stebisi ir šiukšlių dėžes atakuojančiomis žuvėdromis. Tačiau sostinę kertančioje Tibro upėje plaukiojantys rykliai šokiravo netgi visko mačiusius Romos imperijos palikuonis. Pirmą kartą pilkas ryklio pelekas žalsvai rudos upės paviršiuje buvo užfiksuotas prieš šešerius metus. Tačiau turisto iš Airijos padaryta nuotrauka, apskriejusi visas Italijos dienraščių redakcijas, buvo įvertinta kaip pokštas.
Virš ne itin skaidraus upės vandens kyšantis ryklio pelekas buvo nufotografuotas dar kelis kartus, tačiau visada sulaukdavo tokio pat vertinimo – nevykęs pokštas.
Tačiau šių metų balandžio viduryje Tibro upėje pastebėtas pelekas buvo ne pokštas, bet maždaug dviejų metrų ilgio rykliui priklausantis atributas. Tiesa, plėšrūnas sostinės pasiekti nespėjo.
Jį matė apie 30 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės esančios Ostijos apylinkėse buriavęs vyras ir sukėlė ant kojų patrulius. Jie ryklį palydėjo atgal į Viduržemio jūrą.
Į romiečių mėgstamą pajūrio kurortą rykliai užklysta ne pirmą kartą. Štai 2014-ųjų rugpjūtį sausakimšus Ostijos paplūdimius rykliai aplankė net triskart. Kol kas planų, kaip kovos su rykliais, nė vienas kandidatas į Romos mero postą nepateikė.
