Kėdainių rajone gyvenančių ūkininkų šeimoje augantis Justinas tiktai pro langą gali pasižiūrėti, kaip kieme laksto keturi šunys, slankioja katės. Vienuolikmečiui negalima prisiliesti prie šuns ar vedžioti jo už pavadėlio.
Tuo metu būdamas ligoninėje vaikas galėjo su keturkoju žaisti, vedžioti jį po koridorių, netgi pasidėti galvą jam ant keteros. Specialiai parengti gyvūnai ligoninėje atliko svarbią užduotį, vadinamą kaniterapija.
Beveik šešeri metai praėjo nuo tos dienos, kai reta autoimunine liga sergantis Justinas daugiau laiko praleidžia ligoninėje ir namuose nei mokykloje. Šį rudenį ketvirtą klasę pradėjusį lankyti berniuką namuose lanko pedagogas.
„Mano sūnaus liga susijusi su prasta kraujodara – jam vis prireikia onkohematologo pagalbos“, – pasakojo Danutė Verikienė.
Iš pradžių Justinas gydėsi Kaune. Kai reta liga paūmėjo, vienintelė viltis buvo persodinti kaulų čiulpus.
Tokia procedūra paaugliui buvo atlikta 2015-ųjų gruodį.
Dar pusmetį nepilnametis buvo gydomas Vilniuje, Vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriaus Kaulų čiulpų transplantacijos poskyryje, kur taikomi griežti reikalavimai.
Kai medikams pavyko suvaldyti sepsį, vaikas kartu su mama buvo išleistas namo.
Tačiau Justinui išsivystė dar viena komplikacija – pūlingas peties uždegimas, todėl vėl turėjo grįžti į ligoninę.
Neretai vaikams ligoninėje būna labai nuobodu, bet Justinas turi ką prisiminti.
Tiek Kaune, tiek Vilniuje yra taikomas toks gydymo metodas, kurio vaikai labiausiai laukia.
Kai Justinas gydėsi Kaune, specialiai parengti šunys vaikų palatose pasirodydavo dukart per savaitę. Tokių netikėtų svečių mažieji pacientai sulaukia ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje.
„Mano sūnus Justinas negalėjo patikėti savo akimis, kai išvydo šunis, kurie buvo leidžiami į palatas. Kai kas galėjo pasiguldyti šunį lovoje šalia savęs, tai buvo leidžiama negalintiems vaikščioti vaikams“, – prisiminė D.Verikienė.
Grįžęs į namus Justinas taip pat prašo tėvų leisti pažaisti su šunimis, bet jie negali išpildyti sūnaus prašymo.
Mat vaiko imunitetas vis dar slopinamas vaistais – dėl šios priežasties menkiausia infekcija, kurią gali perduoti gyvūnas, yra labai pavojinga.
Kad sergantys vaikai galėtų pasidžiaugti keturkojais, gyvūnai būna išprausiami, išvalomas jų kailis. Vaikai įspėjami, kad prisilietę prie šuns nekištų pirštų į burną.
Pažaidę su šunimis ligoniukai keliauja į vonią ir plauna rankas su muilu.
Į vaikų palatas atvesti šunys būna su prijuostėmis. Jei ausys driekiasi iki pat grindų, kaip spanielių, jiems būna užrištos kaklaskarės.
Jei šuo seilėjasi, jam užrišamas seilinukas. Taip atsitiko vienai niufaundlandų veislės kalei, kuri viešėjo ligoninėje.
„Kartą į vaikų skyrių buvo atvesta balta bulterjerų kalytė, vardu Harmonija. Šis vardas atspindi taikų šuns charakterį, nors apie bulterjerus esame įpratę girdėti, kad tai – koviniai šunys“, – pasakojo D.Verikienė.
Kaniterapijai naudojami keturkojai turi ypatingų gebėjimų. Kai treneriai parodo, ką šunys sugeba, vėliau tokias pat komandas kartoja mažieji pacientai.
Vaikai įsitikina, kad šunys moka atspėti jų norus tiktai iš kelių žvilgsnių. Už klusnumą keturkojai būna palepinami kokiu nors gardėsiu.
Šunų buvimas šalia veikia vaikus stebuklingai, nes nėra tokio vaiko, kuriam šuo būtų abejingas. Šunys kiekvieną sutiktą vaiką apuosto, pavizgina uodegą. Jie nėra pikti, neurzgia, nebent jiems būna paliepta parodyti savo balsą.
„Kai vaikai sužino, kad į ligoninę bus atvesta šunų, jie nekantriai laukia“, – pasakojo Justino mama.
Nors paauglys nekart prašė leisti namuose laikyti kokį nors keturkojį, jo tėvai nesutinka ir žada tai padaryti vėliau. O dabar tėvai pažadėjo Justinui per jo gimtadienį padovanoti akvariumą.
Tai – didžiausia berniuko svajonė. Gydydamasis Kaune ir Vilniuje jis matė, kaip jautriai žuvelės reaguoja į kiekvieną žmogaus judesį.
Sveikatinimas, į kurį įtraukti šunys, naudojamas ne vienoje šalies gydymo įstaigoje. Moksliniai tyrimai parodo, kad šis metodas veiksmingas, kai ligoniams tenka ilgai leisti laiką palatoje.
Šuns prisiglaudimas priverčia šypsotis
Vaikų ligoninės vyriausioji psichologė Valdereza Svetikienė pasakojo, kad gyvūnai gali suteikti tokių pojūčių ir potyrių, kokių neįstengtų turėti nė vienas žmogus.
Šunys gali būti ištikimi, meilūs, pasiaukojantys, taikaus būdo, jie teikia saugumo jausmą, todėl bendravimas su keturkojais gali padėti greičiau sveikti.
Keturkojai sugeba demonstruoti savo jausmus taip atvirai, kad jie paperka tą pačią akimirką. Teigiamos emocijos sutelkia vidinę energiją, stiprina pasitikėjimą savo jėgomis, teikia vilties pasveikti, skatina planuoti savo gyvenimą, galvoti apie ateitį.
Tai ypač svarbu sunkiai sergant, nes žmogui lieka mažiau progų pasidžiaugti gyvenimu.
„Jei ligonis prastai jaučiasi, negali judėti, sunkiai serga, kiekvienas šuns lyžtelėjimas, prisiglaudimas ar bakstelėjimas letena praskaidrina nuotaiką, priverčia nusišypsoti. Tai užburia žmones, ypač vaikus“, – sakė V.Svetikienė.
Kai kuriais atvejais, kai šeimoje trūksta meilės ir atidumo, psichologai net pataria įsigyti šunį ar kokį kitą gyvūną. Jo atsiradimas taip paveikia, kad žmonės pradeda kitaip bendrauti, tampa nuoširdesni ir atviresni.
