Gyvūnų globėjai nuliūdę – Kaune daugėja naminių augintinių prieglaudų.
Todėl penktadienį miesto savivaldybėje vyko Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos posėdis. Jo metu aptarta strategija, kurios laikantis per artimiausius trejus metus bus bandoma mažinti beglobių naminių gyvūnų skaičių mieste.
Tarp beglobių augintinių pasitaiko ne tik beveislių kačių ar šunų. Namų dėl įvairių priežasčių netenka ir kilmingi gyvūnai. Specialistai sakė, kad viena iš priežasčių – gyvūnas nepateisina šeimininkų lūkesčių.
Vienas vokiečių nykštukinis špicas atsidūrė tokiame sąraše.
Elfą kaunietis Mantas Navikauskas ir jo sužadėtinė Dileta Naumavičiūtė įsigijo iš veislyno ir tikėjosi, kad šuo ateityje galės susilaukti palikuonių. Tačiau paaiškėjo, kad keturkojis serga ir jį teks kastruoti. Tiesa, Elfas jau tapo šeimos nariu ir namų nepraras.
Tačiau kauniečiai įsitikinę, kad veisėja Jolita Plepienė juos apgavo.
Pati veislyno savininkė sakė, kad šuns šeimininkai neteisūs ir nori ją apšmeižti.
Ieškojo patikimo veislyno
Vienos telekomunikacijų bendrovės pardavimų skyriaus vadovas M.Navikauskas pasakojo, kad jo sužadėtinė D.Naumavičiūtė seniai svajojo auginti nedidelį šunį. Jauna moteris domėjosi įvairiomis veislėmis ir nusprendė įsigyti žavingą į pūkuotą mažą lapę panašų vokiečių nykštukinį špicą.
„Norėjome sveiko ir kilmingo šuns su dokumentais. Planavome, kad jį vesime į parodas, kad skintų titulus. Taip pat ir patys veisime šios veislės šunis“, – pasakojo M.Navikauskas.
Kauniečiai sakė, kad todėl šuns ieškojo ne per skelbimus, o susirado šių šunų veislės veislyną „Lojanti lapė“ Kaišiadoryse.
M.Navikauskui atrodė, kad pirkti šunį iš veislyno yra patikimiau.
Pasirašė pirkimo sutartį
Apsilankę veislyne ir pabendravę su veisėja J.Plepiene kauniečiai išsirinko pavasarį gimusį šuniuką ir, kai jam suėjo du mėnesiai, pasiėmė jį iš veislyno. Už jį sumokėjo 1 tūkstantį 200 eurų. Pora iš veisėjos gavo veterinarijos gydytojos pažymą, kad šuo yra paženklintas ir registruotas.
„Su pačia J.Plepiene pasirašėme sutartį, kurioje sakoma, kad jei šuo kuo nors serga ar turi kokių trūkumų, veisėja turi mus apie tai informuoti. Tačiau apie jokias ligas ar sutrikimus ji mums nieko nepasakė“, – prisiminė M.Navikauskas.
Sužinojo nemalonią žinią
Šunelis buvo pavadintas Elfu ir įsikūrė jį mylinčių šeimininkų namuose. Tačiau kai praėjo 4 mėnesiai, M.Navikauskas sakė pastebėjęs, kad šuo nėra visavertis.
Nesimatė vienos jo sėklidės. Be to, jau lytiškai subrendęs šuo kartais ėmė neremti vienos užpakalinės kojos. Kauniečiai pradėjo domėtis, kas dedasi su jų mylimu Elfu. Apsilankė pas veterinarijos gydytojus.
Iš specialistų pora sužinojo, kad jų šuo kenčia nuo kriptorchrizmo. Tai liga, kai sėklidė nenusileidžia į kapšelį, o užstringa kirkšnies kanale arba pilvo ertmėje.
„Gydytojai pasakė, kad mūsų šuniui sėklidė yra įaugusi į kirkšnį. Sužinojome, kad ši liga dažniausiai būna paveldima ir persiduoda iš kartos į kartą. Todėl, pasak veterinarijos gydytojų, veisėja turėjo mus įspėti, kad šuo gali turėti genetinį sutrikimą“, – sakė vyras.
Veterinarijos gydytojai Elfo šeimininkams pranešė, kad šuniui būtina operacija, kitaip sėklidė, esanti kirkšnyje, gali sukelti vėžinių ligų. Taip pat šunį teks ir kastruoti. Po atliktos operacijos ir kastracijos keturkojis palikuonių nebegalės susilaukti.
Tikėjosi kompensacijos
Sužinojęs apie savo šuns sveikatą, M.Navikauskas apie tai pranešė veisėjai ir pasiūlė susitikti. Kaunietis pasakojo, kad prieš kelionę bendravo su įvairių kitų veislynų įkūrėjais.
„Šie sakė, kad paprastai, jei nutinka panaši situacija, veisėjas grąžina pusę sumos, kurią gavo už keturkojį. Ši taisyklė nerašyta, tačiau visi šunų veisėjai ją žino ir dažniausiai jos laikosi“, – teigė vyras.
M.Navikauskas iš pradžių veisėjos paprašė, kad ji kur kas pigiau parduotų kitą šuniuką. Tačiau moteris, pasak vyro, nesutiko. Pasiūlė tik grąžinti 20 procentų už šunį gautos sumos. Kitas variantas – jie gali atiduoti šuniuką veisėjai, o ši grąžins visą sumą.
„Nuo šio pasiūlymo pašiurpome. Elfas yra tapęs šeimos nariu. Tai būtų tas pats, jei kas pasiūlytų atiduoti vaiką“, – sakė vyras.
Nori perspėti ir kitus
Derybos tęsėsi. Elfo šeimininkai pasakojo, kad bandė pasiekti, jog veisėja sugrąžintų 20 procentų už Elfą sumokėtų pinigų. Taip pat, kad padengtų ir būsimos operacijos išlaidas. Ji gali kainuoti apie 200 eurų.
Tačiau M.Navikauskas tvirtino, kad veisėja su tuo taip pat nesutiko. Po kurio laiko ji kauniečiams parašiusi, jog jie patys kalti, nes šuns pas veterinarijos gydytoją nenuvedė anksčiau ir juo nesirūpino. Taip pat apkaltino, kad šie pirkdami šunį J.Plepienei nesakė, jog ketina veisti šuniukus. „Galų gale ji liovėsi atsiliepti į mūsų telefonų skambučius. Paskutinį kartą su veisėja pavyko pabendrauti prieš dvi savaites“, – teigė M.Navikauskas.
Vyras sakė, kad šis šuo buvo pirmasis jo ir sužadėtinės įsigytas augintinis. Todėl ką pasakoti veisėjai ir kokias sutartis pasirašinėti, neišmanė. Pasak M.Navikausko, dabar jam svarbiausia jau ne pinigai. Rūpi, kad Elfo operacija pavyktų sklandžiai, be komplikacijų.
„Taip pat noriu perspėti kitus žmones, kad šie nepakliūtų į panašią situaciją“, – sakė M.Navikauskas.
Veisėjos šunys sveiki?
„Laikinajai sostinei“ susisiekus su J.Plepiene, ji išdėstė savo argumentus.
Moteris teigė, kad šunų veisimu užsiima neseniai. Oficialiai veislyną yra įregistravusi šiais metais.
„Nei mano šuo, nei jo protėviai nuo kriptorchizmo nekenčia. Turiu veterinarijos gydytojų pažymas. Šunys dalyvauja parodose, o jei turėtų šį genetinį sutrikimą, to daryti negalėtų“, – teigė moteris.
J.Plepienė sakė, kad dėl šios priežasties nė negalėjo įtarti, kad Elfui bus nustatyta tokia diagnozė, ir mano, kad tai ne paveldėjimas, o liga. Jos pastebėti, kai šuniui tik 2 mėnesiai, pasak veisėjos, neįmanoma.
„Šuns šeimininkai, kai augintiniui suėjo 4 mėnesiai, turėjo patys kreiptis į veterinarijos gydytojus. Iki keturokojui sukanka 6 mėnesiai sutrikimą būna įmanoma pašalinti“, – sakė J.Plepienė.
Tarėsi su teisininkais
Moteris teigė, kad špicų veislės šunys, kuriuos ketinama auginti veisimui ir dalyvavimui parodose, kainuoja apie 2 tūkstančius eurų. Be to, tokie šunys veislyną gali palikti kur kas vėliau, nei sukanka 2 mėnesiai, kad išryškėtų gerosios jų savybės.
„Mantas ir jo sužadėtinė iš pradžių man nesakė, kad ketina šiuos šunis veisti, šunį pardaviau už mažesnę kainą. Jie patys išsirinko patikusį šuniuką. Kadangi papildomos informacijos neturėjau, pasirašėme standartinę sutartį. Joje nėra išskirta jokių garantijų, kad šuo galės dalyvauti parodose ar būti tinkamas veisti“, – sakė J.Plepienė.
Moteris iš pradžių sakė ketinusi apmokėti Elfo kastravimo išlaidas. Didesnės kompensacijos ji sakė nematanti priežasčių mokėti. J.Plepienė teigė, kad kilmės dokumentai įrodo tik šuns kilmę, bet tai nėra garantija, kad šuo ateityje nesusirgs. Ji sutiktų nebent šunį atsiimti ir sugrąžinti už jį gautus pinigus. „Pasitariau su teisininkais. Esu teisi. Be to, jie man sakė, kad pretenzijas turi reikšti ne M.Navikauskas, o Dileta. Jei ji nepatenkinta, turi eiti teisiniu keliu“, – kalbėjo J.Plepienė.
Moteris tvirtino, kad pati ketina kreiptis į policiją, nes jai keliami neteisėti reikalavimai, ir nori, kad šuo jai būtų sugrąžintas.
Turi pasirašyti detalią sutartį
Jurgita Gustaitienė
Lietuvos gyvūnų globėjų
asociacijos narė
„Veislynus valstybės mastu kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos inspekcija. Jos specialistai prižiūri, kad veisėjai laikytųsi gyvūnų gerovės taisyklių.
Pačių veisėjų ir gyvūnų pirkėjų santykius reguliuoja civiliniai santykiai. Daugiausia jie grįsti abipusiu pasitikėjimu. Veisėjai paprastai laikosi garbės kodekso, nes nenori gadinti savo reputacijos.
Jei kyla problemų, jie su klientais papratai stengiasi susitarti. Tačiau būna, kad ir patys pirkėjai, ir veisėjai ne iki galo žino savo teises ir pareigas.
Jei gyvūną norima įsigyti veisimui ir dalyvavimui parodose, su veisėju reikėtų pasirašyti ne standartinę, bet detalesnę sutartį. Joje turi būti nurodyta, kad klientas gyvūną perka būtent norėdamas jį veisti. Jei tokio punkto nėra, veisėjas ir klientas to iš anksto neaptarė, pirkėjas vėliau gali kaltinti tik save.
Kartais gyvūnai, nepateisinę naujų šeimininkų lūkesčių, atsiduria gyvūnų prieglaudose.
Kauno miesto savivaldybėje jau ne vienus metus veikia Gyvūnų gerovės ir apsaugos taryba. Jos nariais yra įvairių sričių specialistai. Penktadienį vyko tarybos diskusija. Buvo svarstoma, ką per artimiausius 3 metus daryti, kad beglobių gyvūnų mieste mažėtų.“
Kartais net ragina neskubėti tirti
Saulius Laurusevičius
Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas
„Veterinarijos gydytojas apžiūrinėdamas 2 mėnesių šunį gali bent jau įtarti, kad keturkojis serga genetine liga – kriptorchizmu. Tačiau kaip ir visose srityse, tarp veterinarijos gydytojų yra įvairaus lygio specialistų.
Į veterinarijos gydytojų rankas neretai patenka tokia liga sergančių gyvūnų. Tai pirmiausia nutinka dėl nesąžiningų veisėjų. Jie dažniausiai žino, kad ši liga yra genetinė, paveldima, todėl šuniukai ja gali sirgti.
Jei keturkojų šeimininkai planuoja užsiimti šunų veisimu, jiems tokių šunų veisėjai neturėtų parduoti.
Tačiau klientai neretai pasakoja, kad jei augintinio šeimininkai įtaria, jog jauniklis gali sirgti kriptorchizmu, veisėjai jiems pataria neskubėti nerimauti, mat įtarimai gali ir nepasitvirtinti. Labai aiškiai nustatyti šią diagnozę galima tik tada, kai šuo jau subręsta, jam sukanka 6 mėnesiai.
Tačiau per tą laiką augintinis jau tampa šeimos nariu ir šeimininkai nieko pakeisti nebegali. O veisėjai tokiu būdu atsikrato nevisaverčių šuniukų.“
