„Gyvūnai į nelaimes patenka gan dažnai, jiems dažniausiai padeda gyvūnų gelbėjimo organizacijos. Ugniagesiams tenka vykti ten, kur reikia specialios įrangos ir kur gyvūnų organizacijų atstovai yra nepajėgūs padėti“, – teigia Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesių gelbėtojų operacijų vadovas Rimvydas Paulauskas.
Dažniausiai ugniagesių pagalbos prireikdavo šiam ketvertukui: karvėms, arkliams, katėms bei šunims. Na, o nelaimės vieta dažniausiai būdavo arba šulinys, arba duobė. Tačiau šiomis vietomis tikrai neapsieita, ugniagesiams ne kartą teko lipti į kačių pamėgtus medžius ar net traukti gyvūnus, įklimpusius srutų duobėje ar įstrigusius automobilio variklio skyriuje.
Pavojingiausios vietos
Užfiksuota net 12 gelbėjimo operacijų, kuomet gyvūną teko traukti iš duobės ar griovio. Dažniausiai nelaimės aukomis būdavo karvės, jas teko gelbėti 7 kartus. Taip pat į duobę buvo įkritę 3 arkliai, šuo ir stirnos jauniklis.
Tarp pavojingiausių vietų gyvūnams puikuojasi ir šulinys. Tai jog užfiksuota net 12 gelbėjimo operacijų, kuomet gyvūną teko traukti iš duobės, visai nestebina, tačiau lygiai tiek pat kartų ugniagesiai gyvūnus traukė ir iš šulinio. Karvė sugebėjo įkristi ir čia.
Vis tik, dažniausiai į šulinį įkrisdavo visur šmirinėjantys katinai, juos iš šulinio teko gelbėti 7 kartus. Taip pat 3 kartus teko traukti šunis, mažą šerniuką bei jau minėtą karvę.
Traukiant gyvūnus iš duobės ar šulinio dažniausiai naudojamos gelbėjimo virvės. Šių priemonių pakanka tuomet, kai šulinys ar duobė nėra labai gilūs. Tačiau, kai šuo įkrito į 30 metrų gylio šulinį, prireikė ir aukštalipio pagalbos. Taip pat šių gelbėjimo priemonių nepakanka ir tuomet, kai traukiamas labai sunkus gyvūnas. Štai arkliui įkritus į griovį, ugniagesiai pasinaudojo kranu.
„Sunkiausia yra gelbėti didelį gyvūną – galviją, arklį, stirną. Tokie gelbėjimo darbai reikalauja daug fizinės jėgos. Taip pat gelbėjami dideli gyvūnai gali sužaloti aplink esančius žmones ar pačius ugniagesius“, – sako R. Paulauskas.
Ugniagesiams gelbėtojams dažnai tekdavo vykti ir prie įvairių vandens telkinių. Greičiausiai, norėdami atsigaivinti, naminiai gyvuliai į juos įkrisdavo ir pradėdavo skęsti arba būdavo nešami stiprios srovės. 4 kartus teko gelbėti skęstančias karves, 2 kartus – arklius bei bulių ir srovės nuneštą šunį.
Vandens telkinius apgaubus ledui, ugniagesiams dažnai tenka gelbėti įšalusius paukščius. Teko gelbėti ir įlūžusią stirną. Naudojant laužtuvus buvo skaldomas ledas ir tokiu būdu išgelbėta sušalusi stirna. Ugniagesiai ištraukę gyvūną, jo nepalieka likimo valioje – ištrauktą sušalusią stirną jie apie valandą šildė automobilyje.
Į pagalbą pasitelkti kopėčias ugniagesiams tekdavo gan dažnai. Užfiksuota 10 gelbėjimo operacijų, kuomet ugniagesiai ropšdavosi į medžius ir padėdavo bijančioms nulipti katėms. 7 kartus teko gelbėti tvoroje įstrigusius gyvūnus. Tarp nelaimėlių užfiksuotos 4 stirnos ir 3 šunys.
Neįprastos vietos ir keisčiausios operacijos
Tarp neįprastų ir gan nemalonių vietų net po 4 kartus pasitaikė automobilio variklio skyrius bei srutų duobė. Pasirodo, katinams palindus po mašinomis ne labai patogu ar kiek per šalta, todėl 4 kartus juos teko traukti iš automobilio variklio skyriaus. O štai į srutų duobę įkrito ir išsiropšti nesugebėjo 2 karvės, arklys ir šuo.
Tarp gyvūnų gelbėjimo operacijų pasitaikė ir juoką keliančių, tačiau galėjusių liūdnai pasibaigti istorijų. Pavyzdžiui, buvo gautas pranešimas apie ant Trakų pilies kažkokiu būdu užsikorusį ir nulipti nebegalintį labradorą. Ugniagesiai gelbėtojai nuo 6 metrų aukščio nukėlė 60 kilogramų sveriantį šunį.
Nors skamba keistai, tačiau šunį teko traukti ir iš 3 metrų lietaus nuotekų vamzdžio. Šeimininko teigimu, mažas šunelis kažkokiu būdu ten įkrito ir nebegalėjo išlįsti. Panaudojus gelbėjimo virvę su kabliu šuo buvo ištrauktas ir perduotas šeimininkui.
Gyvūnui patekus į bėdą, R. Paulauskas pataria nedaryti skubotų išvadų ir pasikliauti specialistais: „Geriausia kviesti srities specialistus, tai yra gyvūnų gelbėjimo tarnybas, jeigu jos bus nepajėgios, į pagalba atskubės ugniagesiai. Žmonės norėdami gero dažnai neįvertina, jog gyvūnas gali būti agresyvus ar sergantis“.
Be išvardytų dažniausiai vykusių gelbėjimo operacijų pasitaikydavo gyvūnų įstrigusių spąstuose, šiukšlių šachtoje ar tarpulangėje. Taip pat teko gelbėti gyvūnus, be priežiūros paliktus namuose.
