Mes manome, kad mes juos kontroliuojame, bet naujausi mokslininkų tyrimai parodė, kad šunys gali būti labai sukti, ypač jeigu nori iš mūsų iškaulyti daugiau dešros.
Mokslininkai pastebėjo, kad šunys gali būti niekšiški ir linkę manipuliuoti žmonėmis, norėdami gauti tai, ko nori.
Šveicarijoje, Ciuricho universitete šunų pažintinius sugebėjimus tyrinėjanti Marianne Heberlein, sugalvojo pasidomėti šunų suktumu, stebėdama savo pačios išdykusius augintinius.
Mokslininkė pastebėjo, kad jos šunys vienas kitą apgaudinėdavo, pavyzdžiui, atsikeldami ir apsimesdami, kad kas nors įdomaus vyksta sode, siekdami užgrobti vienas kito guolį.
Tačiau daktarė M.Heberlein norėjo patyrinėti, ar šunys lygiai taip pat apgaudinėja ir žmones.
Tyrimai atskleidė, kad šunys gali būti sugeba gerai apskaičiuoti, kaip elgtis, norėdami gauti dešrelę, kaip atpildą, ir moka nuspėti, kuris žmogus labiausiai bus linkęs juos vaišinti.
„Jie pademonstravo įspūdingai lankstų elgesį. Jie ne tik laikosi griežtų taisyklių, bet ir apgalvoja įvairius galimus elgesio variantus“, – pasakojo dr. M.Heberlein interneto portale „New Scientist“.
Tyrėjai sugrupavo kiekvieną tirtą šuniuką po du: iš pradžių su šeimininku, kuris jį nuolat šerdavo, po to su dar dviem nepažįstamais žmonėmis – vienu, linkusiu elgtis draugiškai ir duoti maisto, ir kitu, kuris buvo nelinkęs dalintis maistu.
Kiekvieną kartą šunys turėdavo pasirinkti vieną iš trijų dešrelių, prie kurių vesdavo savo partnerį. Vienoje dešrelėje buvo sultingos dešrelės, kitoje – sausas šunų sausainis, trečia buvo tuščia.
„Atliekant tyrimus šunys turėjo galimybę nukreipti vieną iš kartu su jais buvusių žmonių prie dėželių, kur galimai turėjo būti maisto: vienos, kurioje buvo aromatingas maistas, kitos, kur buvo ne pats mėgstamiausias maistas, ir trečios, kuri buvo tuščia“, – rašoma tyrimo ataskaitoje, publikuotoje žurnale „Animal Cognition“.
Kuomet šunims tekdavo vesti prie dėželių šeimininką, kuris būdavo linkęs juos šerti, jie jį vesdavo prie maisto.
Tačiau kai šuo turėdavo vesti prie dėželių žmogų, nelinkusį dalintis maistu, jie jį tyčia suklaidindavo, stengdamiesi gauti iš to tiesioginės naudos – nuvesdavo prie tuščios dėželės, kad, kartojant užduotį su šeimininku, šį nuvestų ten, kur maisto yra ir jo gautų.
Pirmą eksperimento dieną šunys ir nesidalinti maistu linkusį partnerį dažniau, nei galima įtarti, lydėdavo prie dėželės su maistu.
Antrąją dieną jie buvo gudresni ir nesidalinti maistu linkusį partnerį rečiau vesdavo prie dėžės, kurioje buvo skanus maistas, o dažniau nusiųsdavo juos prie tuščios dėžės.
„Jie gana greitai pastebėjo skirtumus tarp žmonių, linkusių duoti maisto ir ne. Nereikėjo papildomų veiksmų, kad jie išmoktų tai padaryti“, – sakė dr. M.Heberlein.
Mokslininkė pridūrė, kad kitiems gyvūnams, tokiems kaip beždžionės, dažnai reikia daugybės pakartojimų, kad įsisąmonintų paprastas pamokas.
Tyrimas parodė, kad šunys sugeba atskirti, kuris šuo jiems bus linkęs duoti skanėstą, o kuris – ne.
Taip pat tyrimas atskleidė, kad šunys sugeba naudoti taktinę apgaulę ir keisti savo elgesį, priklausomai nuo to, su kuo jiems tenka bendrauti.
