Tačiau išties tai nėra paprasčiausias atsiprašymas. Šitoks nuolankus elgesys, kurį šunys paveldėjo iš savo protėvių vilkų, yra būdas užsitikrinti, kad nebūsi išmestas iš šeimos.
Tai, ką mes vadiname atsiprašymu, išties yra šuns pripažinimas, kad šeimininkas – būrio vadas.
Anot Niujorko miesto universiteto biologijos mokslų daktaro Nathano Lentso, toks elgesys yra paveldėtas dar iš tų laikų, kai dabartinių šunų protėviai nebuvo prijaukinti.
Vilkų gaujoje pažeidę taisykles gyvūnai už blogą elgesį yra iš jos pašalinami. Apleistumas ar izoliacija šiems gyvūnams, pasak daktaro, yra labai skausmingi. Jie trokšta harmoningos integracijos.
Tokį požiūrį iš savo protėvių paveldėjo ir mūsų geriausi draugai. Taigi atsistodami į atsiprašymo pozą šunys tikisi išvengti išmetimo iš šeimos.
Interneto puslapyje „Psychology Today“ paskelbtame savo blogo įraše daktaras N.Lentsas rašė: „Nors tai atrodo, tarsi nereikšmingas veiksmas, išties tai – daugialypis ir labai rafinuotas socialinis elgesys.
Vilkų gaujoje jaunikliai, pradėdami savo socialinę integraciją iš pradžių išmoksta atsiprašymo gesto.
Šunys paveldėjo šį elgesį ir naudoja tai po bet kokio prasižengimo, už kurį jiems gresia būti nubaustiems“.
Ankstesni tyrimai parodė, kad šunys nėra tokie nuoširdūs ir paklusnūs, kaip mes esame linkę manyti, rašo interneto portalas „Daily Mail“.
Mes manome, kad mes juos kontroliuojame, bet naujausi tyrimai rodo, kad šunys gali būti labai klastingi, ypač jei nori gauti papildomai dešrelės.
Tyrėjai pastebėjo, kad šunys gali elgtis niekšiškai ir manipuliuoti mumis, jei tik ko nors įsigeidžia.
Priminsime, kad Ciuricho universitete, Šveicarijoje, šunų pažintinius sugebėjimus tyrinėjančiai Marianne Heberlein, toptelėjo mintis pasidomėti šunų suktybėmis. Tokia idėja kilo stebint savo pačios išdykusius šunis.
Mokslininkė atkreipė dėmesį į tai, kad jos šunys vienas kitą apgaudinėja, pavyzdžiui, atsistodami ir apsimesdami, kad kas nors įdomaus vyksta sode, idant nuviliotų vienas kitą nuo nusižiūrėtos miegojimo vietos.
M.Hebrerlein nutarė patyrinėti, ar šunys gali taip pat apgaudinėti ir žmones.
Ir ką gi? Tyrimai parodė, kad šunys gali būti gana gudrūs, norėdami gauti papildomą dešrelę. Jie sugeba atpažinti, kas labiausiai bus linkęs juos pavaišinti.
Tuo metu kitiems gyvūnams, tokiems, kaip beždžionės, anot mokslininkės, dažnai reikia daugybės kartų, kad išmoktų tą pačią pamoką.
Taip pat tyrimai atskleidė, kad šunys geba atskirti, kas bus linkę su jais bendradarbiauti, o kas – konkuruoti, paprasčiau tariant, kas bus linkęs duoti dešrelę, o kas ne. Tai rodo jų sugebėjimą sukčiauti ir atitinkamai pritaikyti savo elgesį, priklausomai nuo to, su kuo jie bendrauja.
