Paaiškėjo, kad per tūkstančius metų jų genai išliko beveik tokie pat, kaip ir laukinių kačių, išskyrus vieną patobulinimą – išskirtinius dryžius ir dėmes, puošiančias kai kurių naminių kačių kailiką.
Šalia gyveno 8 tūkst. metų
Mokslininkai ištyrė daugiau nei 200 DNR pavyzdžių, kačių, gyvenusių per paskutinius 9 tūkst. metų, įskaitant ir senovės Romos kačių palaikus, Egipto kačių mumijas bei šių dienų Afrikos laukines kates.
Šiuolaikinės naminės katės siejamos su dviem pagrindinėms kačių giminystės linijomis , rašoma leidinyje „Nature & Ecology & Evolution“.
Dabartinių kačių protėviai iš Pietvakarių Azijos į Europą atkeliavo maždaug 4 400 metais prieš Kristų.
Ir nors prijaukintomis žmonių kompanionėmis tapo vėliau, katės greičiausiai leido laiką gyvendamos šalia ūkininkaujančių bendruomenių jau maždaug prieš 8 tūkstančius metų. Tuo metu jos su žmonėmis palaikė abipusiai naudingą ryšį, medžiodamos graužikus.
Pelės ir žiurkės pamėgo žmonių auginamus grūdus ir kitą žemės ūkio derlių. Katės greičiausiai persekiojo graužikus ir tuo pačiu dažnai apsilankydavo žmonių gyvenamose teritorijose.
„Taip katės greičiausiai ir pradėjo bendrauti su žmonėmis, – interneto puslapiui „National Geographic“ teigė tyrimo kuratorius Claudio Ottoni, dirbantis Leveno universitete, Belgijoje. – Nebuvo taip, kad žmonės sugautų kelias kates ir uždarytų jas į narvus. Jie daugiau ar mažiau leido katėms pačioms save prijaukinti“.
Kita kačių giminystės linija susiformavusi iš Afrikos kačių, kurios dominavo Egipte, paplito po Viduržemio jūros regioną, o iš ten – po visą likusį senąjį pasaulį maždaug 1500 metų prieš Kristų.
Šių egiptietiškų kačių elgesys, toks, kaip socialumas ir mažesnė agresija, greičiausiai žmonėms patiko labiau.
Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad priešistoriniai žmonės, keliaudami senaisiais prekybos keliais, greičiausiai kates pradėjo imti su savimi tam, kad suvaldytų graužikų skaičių.
Rainiai užgrobia pasaulį
Pasak C.Ottoni, palyginus skirtingais laikais gyvenančių kačių DNR galima sužinoti, kaip šie gyvūnai keitėsi dar prieš tai, kai žmonės pradėjo juos imti su savimi į keliones po pasaulį.
Nuostabu tai, kad laukinės ir naminės katės neturi didelių genetinių skirtumų. Vienas iš nedaugelio skirtumų yra rainas kailis.
Tyrimas parodo, kad dėmėti ar dryžuoti kailio raštai atsirado vėliau. Tokie raštai ant prijaukintų kačių kailio pradėjo atsirasti viduramžiais.
Raino kailio genas pradėtas atsirado Osmanų imperijoje Pietvakarių Azijoje, o vėliau paplito Europoje ir Afrikoje.
Tačiau tik XVIII amžiuje tokie kailio raštai tapo pakankamai dažni, kad būtų siejami su naminėmis katėmis, o XIX amžiuje kačių mylėtojai pradėjo veisti šias ypatybes turinčias kates, kad išveistų naujas veisles.
Tobuli naminiai gyvūnėliai
Taigi apskritai tapusios naminėmis katės mažai pasikeitė nuo laukinių savo giminaičių. Taip teigė evoliucinė genetikė ir tyrimo bendraautorė Maria Geigl.
Šiandieninės naminės katės atrodo panašios į laukines, tačiau jos nėra vienišės, toleruoja tiek žmones, tiek ir kitas kates.
Kitaip nei šunys, kuriuos veisiant būdavo parenkami specifiniai bruožai, lėmę daugybę skirtingų veislių, katės nebuvo veisiamos atlikti tam tikras užduotis.
„Aš manau, kad poreikio kates veisti dėl tam tikrų jų savybių nebuvo, – sakė M.Geigl. – Jos buvo tobulos tokios, kokios yra“.
Nors dėl kačių tobulumo sutiks ne visi, šiandien katės yra tarp populiariausių naminių gyvūnų. Vien JAV gyventojai laiko 74 milijonus kačių.
„Mes atrandame nuostabių dalykų apie tai, iš kur jos kilo, kaip jos patobulėjo ir kokį poveikį turėjo žmonėms. – pasakojo C.Ottoni. – Manau, kad labiau patyrinėjus šią rūšį atsivers dar daugiau žinių apie prijaukinimo procesą“.
