Bigbito muzikos pradininkas Lietuvoje įsikūrė gimtuosiuose Druskininkuose ir dirba kurorto „Baltarusijos“ vaikų sanatorijoje. Jis akompanuoja besigydantiems baltarusių vaikams per mankštą.
Iki šiol kuriantis kompozitorius mėgsta gamtą ir aktyvų poilsį, gal todėl ne pagal metus jaunai atrodo. Kalbėdamas apie likimą M.Suraučius savo gyvenimo sankryža laiko 1990–1991 metus.
Patyrus didžiules netektis – mirė dukra, po to ir mama – jam kilo klausimas, kaip gyventi toliau.
Panašiu laiku maestro neteko ir daug savo bendraminčių draugų muzikantų. Tuo metu vyko ir santvarkos perversmai. Kompozitorius ir atlikėjas nusprendė pasitraukti nuo gyvenimo šurmulio.
Po motinos mirties bute liko gyventi 4 katės ir kalytė.
„Neturėjau supratimo, kaip su jais elgtis, – dabar juokėsi Mikas. – Bet visko išmokstama. Ištikus bėdoms mane tarsi kažkas nukreipė, kokiu keliu toliau eiti. Globojau mamos augintinius, o paskui keletą metų gyvenau vienas.“
Šiuo metu Miko namuose gyvena irgi keturios katės.
– Kas pasikeitė jūsų gyvenime atsiradus katėms?
– Įvyko perversmas mano gyvenimo filosofijoje: prieš tai gyvenau be laikrodžio, o atsiradus kuo rūpintis, atgimė ir gyvenimo prasmė.
– Buvo laikas, kai jūsų nedideliame bute gyveno net šešios katės. Kaip visi sutelpate?
– Idėją pamėtėjo amerikonai – per televiziją pamačiau šeimą, auginančią 400 kačių. Erdvės problemą jie išsprendė sumontavę sienose lentynas ir pridarę landų.
Taigi pasigaminau lentynėlių, atsirioglinau medžio kamieną – mano augintiniai išsidūksta ligi valios. Visi turime savo erdvę.
– Ar nekyla kivirčų?
– Ir keturkojus reikia auklėti.
Katės gerbia mano vietą, nelenda prie instrumentų, kompiuterių. Jos, pavyzdžiui, niekada nelipa ant stalo – drausmė turi būti, kaipgi kitaip gyventume?
Katėms padarius ką bloga, namuose sukeliu skandalą – jos viską supranta. Svarbu ne laukti, o tuoj pat paaiškinti.
Jeigu guliu ir žiūriu televizorių, jos prieina, žiūri, klausdamos, ar galima, ir tik leidus užšoka ant lovos. Neduok Dieve, katę pastumti – užpyksta.
Per 25 metus gyvendamas su katėmis ko tiktai neprisižiūrėjau. Daug subtilių dalykų ir nenupasakosi – reikia pamatyti.
Mano katės nėra užguitos, jos išauklėtos. Neužguitas gyvūnas vertas pasigrožėjimo ir pagarbos, bet gerbti privalo ir šeimininką.
Be to, kačių, kaip ir kitų gyvūnų, pasaulyje veikia hierarchija: vyresnieji auklėja mažuosius. Juokinga, kad auklėja nusižiūrėdami nuo manęs.
– Kiek ilgai su jumis išgyveno viena ar kita katė?
– Savo „pirmagimį“ prieš mėnesį palaidojau, taigi dabar man gedulas. Jasius su manimi pragyveno 18 metų – pusmetinį jį namo parsinešiau per Tris karalius, sausio 6-ąją.
Suspaudė tada širdį pamačius lauke po suolu sušalusį vargšelį.
Nešiau jį namo ir jaučiau, kad kažkas viduje keičiasi. Ir dabar įeidamas į namus vis dar jaučiu savo Jasiaus žvilgsnį.
Antrą augintinį, Macių, parsinešiau dar po metų taip pat iš kiemo, kažkieno sumuštą. Macius irgi gyveno ilgai, bet, kaip sakau, į amžiną medžioklę išėjo anksčiau už Jasių.
Su šiais dviem nuostabiais katinais trise gyvenome 10 metų. Tai buvo fantastiniai metai mano gyvenime.
– Ir dabar žmonės mato, kaip vedžiojate savo kates su pavadėliais.
– Mano katės – naminės, į lauką išeina tiktai su pavadėliais.
Žmonės su nuostaba žiūri, kai aš su dviem katėmis ant dviračio daiktadėžės lekiu miesto gatvėmis. Paskui prie Druskonio ežero mano katės tvarkingai vaikščioja su pavadėliais ir į antis žiūri. Kaip šuniukai.
– Kodėl pasirinkote auginti kates, o ne šunis?
– Myliu visus gyvūnus, bet šunims, reikia daugiau dėmesio. Augindamas bet kokį gyvūną privalai suvokti pasekmes. Šuo – ne baldas ar kokia kita interjero detalė.
Daugiabutyje šuniui gyventi nėra paprasta. O savo kates laisvai palieku kelioms dienoms vienas. Ir jos puikiai susitvarko.
– Švenčiate savo katinėlių gimtadienius?
– Be abejonės. Prisimenu visų gimimo ar atsiradimo mano namuose dieną. Per gimtadienį uždedu jubiliatui šventinę apykaklę ir – nepatikėsite – kaip šis tuomet prieš kitus didžiuojasi, vaidina, visą dieną vaikšto išdidus ir patenkintas.
– Nesigėdijate kalbėti apie didžiulę meilę gyvūnams?
– Šių dienų pasaulyje, kuriame visi lekia, skuba, tarsi plėšrūnai grumiasi dėl savo gerovės, kalbėti apie jautrius dalykus yra svarbu ir tikrai ne gėda. Kita vertus, esu tokio amžiaus, kad jau nebijau apie nieką kalbėti.
Neatmesčiau galimybės dar įsigyti kelis katinėlius, bet amžius nebe tas. Jaučiuosi mylimas ir reikalingas – ko daugiau reikia?
– Ar tikite, kad katės gydo?
– Po didžiųjų netekčių man katės buvo tarsi balzamas nuo depresijos. Daug vaikščiodavau. Atsirado poreikis kuo nors rūpintis.
Yra toks žodis „ailurofilija“, reiškiantis aistrą katėms. Aš sakau: jei liga nepagydoma, tai ir nesigydykite.
Neskubėkite išvyti į namus atklydusios katės
Nors iki šiol nėra žinoma, kokiu būdu katės jaučia žmogaus psichikos ir fizinę sveikatą, esama įvairių nuomonių ir eksperimentinių įrodymų apie šių gyvūnų galias.
Pavyzdžiui, ezoterikai naminių gyvūnų ir žmogaus santykiuose įžvelgia mistinių dalykų, o mokslininkai teigia – ir žmonės, ir jų augintiniai skleidžia atitinkamo dažnio elektromagnetines bangas. Sutapdamos šios bangos suformuoja glaudų šeimininko ir jo keturkojo ryšį.
Katės ir šunys geba pajusti žmonių nuotaikas, panašiai į jas reaguoja. Po daugybės atliktų bandymų aiškėja: šiuos gyvūnėlius auginančių žmonių sveikata daug geresnė.
JAV atliktas tyrimas rodo, kad 63 proc. namų ūkių laiko bent vieną naminį gyvūną. Apklausti šeimininkai tvirtino: augintiniai jiems teikia ramybę, išsklaido slogias mintis, praskaidrina vienatvę.
Įdomių mokslinių tyrimų atlikusi amerikietė Erika Friedman ir jos kolegos iš Merilando slaugos universiteto teigia: širdies ligomis sergantys žmonės, auginantys katę ar šunį, greičiau sustiprėja. Glostant katę greičiau atsipalaiduoja įtempti kaklo ir pečių raumenys, tai ypač aktualu sėdimąjį darbą dirbantiems žmonėms.
Psichologė Karen Allen iš Bafalo universiteto (JAV) pasakojo: iš tirtų biržos maklerių, dėl įtampos turėjusių aukštą kraujospūdį, greičiau galvos skausmą numalšina tie, kurių namuose gyvena katė.
Kates laikantieji rečiau serga šizofrenija, depresija, valgymo sutrikimais. Sergantiems Alzheimerio liga taip pat naudinga laikyti katę: kasdien liečiantis ir bendraujant su ja budinama atmintis. Kačių kailis bei katės skleidžiama šiluma mažina sąnarių skausmus, katės lyžtelėjimas greitina žaizdos gijimą, slopina uždegimą.
Manoma, kad ilgaplaukės katės (persų, norvegų miškinė, Sibiro) labiau tinka nemigai, depresijai, nerviniam išsekimui gydyti. Trumpaplaukės ir beplaukės katės (sfinksai, Siamo) prisideda gydant vidaus organų negalavimus. Kai kurios beplaukės arba garbanotosios (Kornvalio arba devonreksai) padeda sergant peršalimo ligomis, naikina virusus.
Katės geriau gydo nervų ir vidaus organų ligas, o katinai – raumenų uždegimus, sąnarių skausmus, artritą, radikulitą.
Pasak liaudies išminties, didesnių gydomųjų galių turi juodos spalvos katės.
Taigi atklydus katei ar kitam naminiam gyvūnėliui nereikėtų skubėti jo atsikratyti. Rytų filosofų teigimu, į namus atklydęs gyvūnas įkūnija neseniai mirusio žmogaus sielą, kuri yra susieta su mumis karminiais ryšiais.
