Praėjusį pavasarį dalyvaudama Pasaulinės autizmo dienos renginyje Vilniaus universiteto planetariume Kaniterapijos asociacija artimiau susipažino su lietaus vaikais bei jų tėveliais.
Užsimezgusi draugystė rugpjūčio 19 dieną Kaniterapijos asociacijos savanorių komandą atvedė į Lietaus vaikų stovyklą Monciškėse, prie pat Palangos.
Įvertinusi vaikų raidos sutrikimo specifiką bei remdamasi stovyklautojų amžiumi, kaniterapijos komanda iš anksto suplanavo užsiėmimus ir parengė priemones. Smulkiąją motoriką lavinantys, judesio ir konstrukciniai žaidimai tapo patikimu ramsčiu būsimai veiklai.
Pasisveikinimo tikslas – ne tik užmegzti ryšį su vaikais, bet ir pamokyti tinkamai, saugiai, nepažeidžiant gyvūno gerovės, susipažinti su svetimu šunimi: kaip prieiti prie šuns, kur galima glostyti, o kur ne.
Sveikinantis su šunimi iškart atsiskleidė kai kurių vaikų baimė keturkojams arba, priešingai, per didelis susidomėjimas, veržimasis iškart žaisti, bendrauti.
Kadangi pagrindiniai vaikų, turinčių autistinio spektro sutrikimų, ugdymo ypatumai yra suprantamai, vaizdžiai ir aiškiai pateikta supančios aplinkos bei numatomos veiklos struktūra, informaciją apie numatomą veiklą stovyklautojams pateikėme per simbolius.
Judesys – tai gyvenimas, o fizinio aktyvumo stygius gali lemti emocijų kaitą. Todėl po pasisveikinimo, pasitelkus šunis, prasidėjo mankšta. Jaunieji stovyklautojai turėjo atkartoti šunų judesius: eiti ratu, pritūpti, atsistoti, pašokti, apsisukti.
Mankštindamiesi atkreipėme vaikų dėmesį į šalia esančius žmones, mat šiems vaikams būdingas socialinės sąveikos sutrikimas. Todėl keletą kartų pakartojome pasisveikinimo ritualą – labinomės, spaudėme rankas tiems, kas mankštinosi šalia.
Sensorinės integracijos procesas – nepaprastai sudėtinga sritis, nes pojūčiai „dalyvauja“ visada, kad ir ką mes darytume ar mėgintume daryti. O autistinio spektro sutrikimo atveju būdingos išskirtinės sensorinės reakcijos į dirgiklius, štai kodėl šių vaikų pažintinis ir socialinis lavinimas tampa tikru iššūkiu. Štai kodėl sugalvojome pateikti dėžes, pripildytas Baltijos pajūrio smėlio – paprašėme surasti ten paslėptus šunų skaniukus (jie buvo suvynioti į foliją) – pabandėme lavinti ne tik smulkiąją motoriką, nes skaniukus reikėjo išvynioti, bet ir skaičiavimo įgūdžius, nes kiekvienas vaikas turėjo surasti po tris skaniukus, taip pat įtraukėme vaikus ir į dar vieną smagią veiklą – taktilikos „reikalus“.
Kad užsiėmimas būtų patrauklesnis, įtraukėme judrųjį žaidimą – užduotį „Pamaitink šunį“. Vaikai turėjo šaukštelyje nunešti prieš tai išvyniotus skaniukus šuniui. Ir tai dar ne viskas: nuo keturkojo stovyklos svečio vaikus skyrė kliūčių ruožas, kurį vieniems įveikti buvo vieni juokai, o iš kitų ši užduotis pareikalavo ištvermės, vikrumo ir savitvardos.
Užsiėmimus stovykloje vedė kaniterapeutės Joana Grygutis ir Inesa Ežerskytė – Purenok; asistavo kaniterapijos asistentės Rūta Šukytė ir Veslava Citovič – Rul; dalyvavo specialius egzaminus išlaikę terapiniai šunys – auksaspalviai retriveriai Rėja ir Grotas bei Labradoro retriverė Kia.
Šių metų stovyklos „Lietaus vaikai 2017“ pasirinkta tema buvo „Saviraiška per meną“, taigi, norėdami užtikrinti stovyklos veiklų tęstinumą, parengėme ir kūrybinę užduotį „Suverk karolius!“ Vaikai iš pateiktų medžiagų pagal schemą turėjo suverti karolius ir padovanoti pasirinktam žmogui.
Nepamiršti liko ir čia stovyklaujantys ypatingųjų vaikų broliukai ir sesutės – jie dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Saugus bendravimas su šunimi“. Šio užsiėmimo metu sužinojome, kad daugelis šeimų turi šunis. Tėvai sakė, kad augintiniai, nors ir „ne taip dresuoti“, kaip terapiniai šunys, bet padeda vaikams greičiau nusiraminti. Tačiau šiuo atveju norisi atkreipti dėmesį: tai nėra kaniterapija.
Tuomet kas yra toji kaniterapija, paklausite jūs.
Kaniterapija yra alternatyvus ir (ar) pagalbinis gydymo, reabilitacijos būdas, kai norint pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažintinius bei socialinius įgūdžius, naudojamas specialiai paruoštas šuo motyvacijai sustiprinti.
Stovykloje vienai penkerių metų mergaitei buvo pravestas individualus užsiėmimas. Mergaitė turi ne tik autistinio spektro sutrikimą, bet ir gretutinių sutrikimų, stabdančių raidą. Ji nekalba, silpnai mato, maitinama dirbtiniu būdu. Pasak tėvų, dukrelė atsisako liesti kates, šunis, tačiau pastaruoju metu toleravo hipoterapiją.
Autizmo sutrikimas yra spektrinis, ir kiekvienam vaikui tenka vis kitas spektro taškas. Turintieji šį raidos sutrikimą yra labai skirtingi, todėl išlieka didžiulis skirtumas tarp autizmo teorijos ir praktikos. Būtent todėl vieno sėkmės recepto nėra. Būtent todėl vaiko, turinčio autistinio spektro sutrikimą, ugdymas, lavinimas ir palaikymas yra nuolatinis, daug kantrybės ir kūrybiškumo reikalaujantis darbas.
Kaniterapijos asociacija
