Tačiau vienas gudrus šuniukas rado būdą, kaip priversti šeimininką neiti į darbą ir likti namuose.
Šuo, vardu Sullivanas, gyvena Jutos valstijoje, JAV, drauge su šeimininkais Alexu ir Kennady.
Neseniai Kennady nusprendė pietų pertrauką praleisti namuose su šunimi. Kai moteris susiruošė atgal į darbą, Sullivanas staiga pradėjo skleisti kosėjimo garsus, kas šeimininkę labai suneramino.
„Tai mane ne juokais išgąsdino, – prisipažino Kennady interneto puslapiui „The Dodo“. – Jis vizgino uodegą ir bėgiojo aplink, tiesiog norėdamas žaisti, bet kartu skleidė tą siaubingą garsą“.
Kennady paskambino savo vyrui ir pasakė, kas atsitiko. Kadangi ji negalėjo likti su šunimi, Alexas nutarė grįžti iš darbo anksčiau, kad šuniui palaikytų kompaniją ir įsitikintų, kad reikalai neblogėja.
Nereikia nė sakyti, kad šuniui, gavusiam papildomą dozę meilės ir dėmesio, kosulys praėjo taip pat paslaptingai, kaip ir buvo prasidėjęs.
Tą vakarą atrodė, kad Sullivanas lyg ir pasveiko.
„Nusprendėm, kad jam tiesiog kažkas užstrigo gerklėje ir pagaliau pasišalino“, – prisiminė Kennady.
Tačiau kitą rytą, kai pora vėl susiruošė į darbus, šuo vėl ėmė kosėti.
Dar labiau sunerimęs Alexas nusprendė, kad geriausia tą dieną taip pat likti namuose. Aišku, to Sullivanas ir tikėjosi.
Vėliau Alexas nuvežė Sullivaną į veterinarijos kliniką, tikėdamasis, kad bus nustatyta jo liga. Atlikus keletą tyrimų paaiškėjo, kad gyvūnas, tiesą sakant, buvo visiškai sveikas. O kaip gi kosulys? Jis tai suvaidino!
Kad tuo įsitikintų, pora kreipėsi į dar kelis veterinarus.
„Kone visi pasakė, kad greičiausiai šuo kosulį simuliuoja, nes žino, kad jei jausis kitaip arba sirgs, mes į jį kreipsime daugiau dėmesio ir su juo liksime namie“, – sakė Kennady.
Pasirodo, simuliuojantys ligas gyvūnai ne toks ir retas reiškinys. Jie taip elgiasi, jeigu jie žino, kad liga jų mylimiems žmonėms sukels užuojautą ir taip gyvūnai gaus daugiau meilės.
Gyvūnų elgesio specialistė dr. Jill Sackman sakė: „Šunys, be abejonės, gali išmokti tokių dalykų, kaip kosėjimas ar čiaudėjimas, siekdami atkreipti šeimininko dėmesį. Jie yra tokie protingi, kad supranta, jog už savo elgesį gaus atlygį“.
Laimė, Sullivanas nustojo kosėti. Kennady įtaria, kad šuo suprato ir blogąją tokio elgesio pusę – kosėdamas jis ne tik gavo papildomai dėmesio, bet ir buvo priverstas apsilankyti pas veterinarą.
„Tiesą sakant, visiškai nesistebiu, kad jis liovėsi kosėti, – teigė šeimininkė. – Jis buvo netikėtai protingas dar nuo tada, kai buvo mažas šuniukas. Jis labai greitai supranta viską. Tai tikrai nuostabus šuo“.
