Gal po kokių dešimties metų mano tėvai nusipirko šunį. Vokiečių aviganį vardu Barta. Apmaudu ir liūdna, bet mielą ir patiklią kalytę piktadariai pavogė iš voljero. Nuo tada tvirtai tikėjau, kad vieną dieną turėsiu savo šunį. Gal ne tokį didelį kaip aviganis, bet bent jau kambarinį, nediduką. Kaip tik 23-ojo gimtadienio proga gavau taupyklę, dekoruotą prancūzų buldogais ir palinkėjimą įsigyti šunį. Taip mano gyvenime atsirado prancūzų buldogė, juoda su balintos kavos spalvos dryžiais. Pasitarę su gyvenimo drauge, pavadinome ją Cafe.
Kol maža buvo, nešiojau ją ant rankų, nepalikdavau vienos, tampiausi visur, kur tik galėjau. O ši išlepo, išpuiko kaip tikra vienturtė. Už tai, kad palikdavau ją vieną namuose, kas kartą grįžęs rasdavau dovanų – balutę prie durų, sudaužytus indus, nuplėštas užuolaidas ir t.t.
Kokių tik priemonių nesiėmiau: ir griežtai auklėjau, ir skanėstais guodžiau, ir specialias veterinarines priemones šuns nerimui malšinti naudojau. Nepadėjo. Likusi viena namuose, šokli ir judri kalytė liuoktelėjo ant virtuvės kriauklės, pakėlė vandens maišytuvo svirtelę ir...kaimynams teko suploti nemenką sumą pinigų už remontą. Pykti ant šuns pasidarė beprasmiška. Reikėjo nestandartinio sprendimo.
Girdėjau, kad prancūzų buldogai - užkrečiama liga. Gal. Toptelėjo mintis: „Kaip gi pienu balinta kava be cukraus“? Nepraėjus nė metams nuo Cafe atsiradimo šeimoje, į namus atkeliavo cukraus baltumo prancūzų buldogė. Vardas buvo įmanomas vienas ir vienintelis - Sugar.
Du šunys namuose palikti vieni jautėsi kur kas geriau. Tačiau problemos nesibaigė – išdaigas ėmė krėsti abi. Graužti, draskyti, daužyti. Visos tos šuniškos bėdos (o gal džiaugsmai?) paskatino mane aktyviai domėtis paslaptingu gyvūnų pasauliu. Juk kiekvienas gyvūnų mylėtojas ir augintojas susiduria su problemomis ir, deja, ne visada žino kaip jas spręsti. Kai pradėjau domėtis kaip paprastai ir efektyviai apsaugoti namus nuo absoliutaus suniokojimo, visiems gyventi tapo kur kas geriau.
Taip kilo mintis rašyti, dalintis žiniomis ir informacija apie gyvūnus, kurie, kad ir kokie neklaužados bebūtų, myli mus besąlygiškai, džiaugiasi ir liūdi kartu ar tiesiog būna tikrais draugais. Naujoje rubrikoje „Augintinis“ rasite naudingų ir aktualių patarimų apie gyvūnus, jų priežiūrą. Specialistai ir veterinarai patars, kaip auginti šunis, kates, kitus naminius gyvūnus.
Susipažinsite su neįtikėtinais, retais gyvūnais, pamatysite kokius pokštus jie krečia ir kokie tuo pačiu jie gali būti nuostabūs, genialūs, žavingi. Žinoma, galėsite atsiųsti ir savo pamatytą bei užfiksuotą siužetą, o mes būtinai pasidalinsime juo su visais skaitytojais.
Bendromis gyvūnų globėjų, redakcijos ir jūsų pastangomis padėsime labiausiai nuskriaustiems ir žmonių išduotiems gyvūnams rasti namus, suteikti jiems seniai prarastą žmogaus meilę ir šilumą.
O kas gali būti šaunesnio negu pergalės skonis? Tad kviesime jus dalyvauti fotografijos ir vaizdo klipų konkursuose, kur gražiausius, šauniausius, mieliausius ar siaubingiausius Jūsų augintinius pamatys visa Lietuva, o nugalėtojai bus apdovanoti vertingais prizais.
„Labai malonu, kad naujienų portale lrytas.lt atsiras nauja rubrika apie gyvūnus - „Augintinis“, - džiaugėsi Lietuvos kinologų draugijos atstovė Aurelija Staskevičienė.
„Lietuvoje trūksta elementarių žinių apie gyvūnus ir jų auginimą, o daugelis gyvūnų mylėtojų tiki ir vadovaujasi mitais. Linkiu, kad rubrika „Augintinis“ sėkmingai gyvuotų, o skaitytojai rastų teisingą ir kompetetingą informaciją“, - gerų žodžių negailėjo Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos vadovas Saulius Laurusevičius.
„Linkime, kad Jūsų augintiniai būtų energingi, sveiki ir ilgaamžiai, maitintųsi sveikai ir subalansuotai“, - palinkėjo ir rubrikos „Augintinis“ partneris „Royal Canin“.
