Šių dainų paukštis išmoko klausydamas savo šeimininko, kuris sėdęs drožti Užgavėnių kaukių kartais padainuoja gerai žinomą ar parepetuoja naują dainą.
„Kai sėdu dirbti, šalia pritūpęs Albiniukas man padeda. Tai kokią nukritusią skiedrą snapu pakelia, tai kokį iš manęs išgirstą žodį ar frazę pakartoja. Mokslininkai tvirtina, kad šios rūšies papūgos gali išmokti apie tūkstantį žodžių ir apie tris šimtus frazių. Maniškė papūga moka apie tris šimtus žodžių ir taria keliolika frazių“, - portalui lrytas.lt sakė S. Tamulis.
Paukštis tapo geriausiu draugu
Tiesa, lankantis žurnalistui Albinukas buvo nekalbus. Nepažįstamą žmogų išvydusi papūga kraipė galvą, tačiau į šeimininko prašymus padainuoti ar bent jau pasisveikinti iš pradžių nereagavo.
„Šiandien Albiniukas kažkoks nekalbus. Gal kas nors jam nepatiko ar dėl ko nors įsižeidė“, - svarstė S. Tamulis.
Tačiau prabėgus vos kelioms minutėms į šeimininko klausimą: „Tuk, tuk, tuk, Albiniukai, kas ten?“ - kitame kambaryje įsitaisiusi papūga atsišaukė: „Aš, Albinas, papūga uodega raudona, žako.“
Nors S. Tamulis augina ir Džeko Raselo terjerų veislės šunį Miksą, geriausiu savo draugu vadina papūgą: „Albiniukas mane ir tėtuku pašaukia, ir ant peties pritūpęs sparnais galvą apgobia. Žodžiu, jis toks nuoširdus, nors dėk prie širdies“.
Šeimininko žmoną laiko varžove
Meilę Albiniukas rodo tik šeimininkui, o jo žmoną ignoruoja, kartais netgi taikosi jai įžnybti.
„Matote, Albiniukas yra patelė, todėl renkantis porą mano pati jai jau tampa konkurente“, - savo augintinės elgesio ypatumus šypsodamasis paaiškino S. Tamulis.
Albinukas yra jau antroji šiauliečio papūga.
Pirmąją dešimties metų amžiaus žako veislės papūgą S. Tamulis buvo įsigijęs iš Rygos zoologijos sodo. „Nusipirkęs tą papūgą nusivyliau – ji nemokėjo ir nesimokė kalbėti. Zoologijos sode niekas jai nerodė dėmesio, kalbėti nemokė, o dešimties metų paukštį mokyti kalbėti jau yra per vėlu“, - sakė šiaulietis.
Paukštį S. Tamulis įsigijo iš Klaipėdos rajone gyvenančio šių paukščių veisėjo.
„Kai atvažiavau įsigyti paukščio, pardavėjas man leido pasirinkti - išleido visus keturis papūgiukus, visi jie ant manęs užsiropštė. Man iškart į akis krito stambiausias paukščiukas. Supratau, kad išsirinksiu jį, nors šis papūgiukas nepuolė man meilintis ir netgi taikėsi įžnybti“, - pažintį su Albiniuku prisiminė S. Tamulis.
Ėmė reikalauti alaus
„Buvau įsitikinęs, kad sugebėsiu perauklėti šį, iš pirmo žvilgsnio, nenuorama man pasirodžiusį papūgiuką. Taip ir atsitiko - juk už gerą geru atsilygina ne tik žmogus, bet ir gyvūnas“, - portalui lrytas.lt sakė S. Tamulis.
Paklaustas, kodėl papūgą pavadino Albiniuku, S. Tamulis paaiškino, kad dėl būsimo augintinio vardo buvo apsisprendęs dar prieš vykdamas jo įsigyti: „Kažkur buvau girdėjęs apie tokiu vardu pavadintą papūgą ir man tas vardas patiko.“
Keturių mėnesių amžiaus papūgą įsigijęs šiaulietis pirmuosius savo augintinės žodžius išgirdo, kai ši jo namuose paaugo dar tris mėnesius.
Pirmi augintinės žodžiai buvo: „Ateik, ateik, laba diena.“ Papūgos lavinimui šiaulietis iš pradžių kasdien skirdavo maždaug valandą: kalbindavo ją, drožinėdamas kaukes dainuodavo.
Albiniuko žodynas netruko išsiplėsti vasarą, kai pirmojo aukšto balkone dekoratyvines grotas įrengęs S. Tamulis čia išleisdavo paukštį įkvėpti gryno oro.
Nugirdęs kieme besikalbantį jaunimą Albiniukas pradėjo reikalauti: „Alučio, alučio.“
Moterį išvadino baidykle
„Kai Albiniukas ėmė tarti kažką panašaus į keiksmažodžius, teko pasikalbėti su kiemo vaikais ir paprašyti, kad jie blogų žodžių paukščio nemokytų.
Dėl papūgos teko patekti ir į kuriozinę situaciją. Kartą pro šalį ėjusi senyvo amžiaus moteris pasisveikino su Albiniuku. Palabinta papūga moteriai atkirto: „Labas čiučela.“ Baidykle pavadinta moteris supyko, bet negi galima pykti ant paukščio?
Žodį „čiučela“ papūga išgirdo ir greitai įsiminė iš vieno mano draugo, kuris taip Albiniuką pavadino jo įžnybtas“, - sakė S. Tamulis.
Į balkoną išleidžiamas Albiniukas greitai išmoko ne tik naujų žodžių, bet ir ėmė pamėgdžioti jam patikusius garsus – paukštis neliko abejingas kieme stovinčių automobilių signalizacijų melodijoms.
O kartą namiškiai atskubėjo pažiūrėti, kas čia pas juos gręžia sieną. Paaiškėjo, kad elektrinio grąžto garsą skleidžia netoliese dirbančius statybininkus išgirdęs Albiniukas.
„Jei pro šalį praeis kosėjantis žmogus, tai nenustebk, kad ims kosėti ir Albiniukas. Ketvirti metai Albiniukas pas mus jau gyvena, tačiau vis nesiliauja mus stebinęs.
Skaičiau, kad žako papūgos intelekto koeficientas yra toks kaip šešerių metų vaiko. Manau, kad tai tiesa. Žako papūga - labai protingas paukštis. Pavyzdžiui, Albiniukas skiria laiką ir vakare nepasakys: „Labas rytas“, - pasakojo S. Tamulis.
Naktį triukšmo nekelia
Albinuko savininkas sakė, kad laikas, praleistas su augintiniu, suteikia tik malonių emocijų.
„Ar neįkyri nuolatinis papūgos čiauškėjimas? Albiniukas įkyriai nečiauška. O paklausyti jo kalbų yra malonu.
Pavakare apie 16-17 val. papūga jau ima snūduriuoti. Palesusi ji pradeda pati save migdyti. Kelis kartus ištaręs „miegučio“ Albiniukas dar kuri laiką pačiauška, o po to liaujasi kalbėjęs ir iki septintos valandos ryto paukščio kaip nebuvę“, - tvirtino S. Tamulis.
Šiaulietis sakė, kad jo augintinis nėra išrankus maistui.
„Albiniukui duodu daržovių, riešutų, vaisių. Jis labai mėgsta trintą varškę su bananais. Rudenį parnešu paskanauti šermukšnio uogų, šias jis lesa pasigardžiuodamas. Albiniukas sulesa ir jam paduotą česnako skiltelę“, - savo augintinio pomėgius išvardijo S. Tamulis.
Riešutus gliaudo kaip saulėgrąžas
Paklaustas, kodėl įsigijo papūgą, o ne kitokį gyvūną, šiaulietis tautodailininkas atskleidė, kad labai norėjęs turėti iguaną.
„Jei gyvenčiau privačiame name, tai turėčiau minizoologijos sodą, tačiau gyvenu bute, todėl savo norus turiu apriboti“, - atsiduso S. Tamulis.
Papūga Albiniukas - ne vienintelis šio šiauliečio augintinis. Po butą žvaliai lakstantis Džeko Raselo terjeras Miksas yra jau trečiasis S. Tamulio šuo. Šiaulietis džiaugiasi, kad ir anksčiau turėtas pitbulterjeras, ir dabartinis jo šuo puikiai sutaria su Albiniuku.
Vienerių metų Miksas su Albiniuku gal norėtų ir labiau padūkti, tačiau šeimininko numylėtiniu tapusi papūga elgiasi išdidžiai ir šuns pernelyg arti neprisileidžia.
„Gal taip ir geriau, nes supykusi papūga galėtų šuniuką ir sužaloti. Žako papūgos turi rimtą ginklą – snapu jos riešutus gliaudo lyg saulėgrąžas. Supykdžius tokį paukštį pirštus vertėtų pasaugoti ir žmogui“, - sakė S. Tamulis.
Draugas visam gyvenimui
„Žako papūgos turi savitą charakterį. Jos labai prisiriša prie šeimininko, jį myli, tačiau kartu šios papūgos yra ir labai lengvai emociškai pažeidžiamos, o įskaudintos tai ilgai atsimena“, - sakė Albiniuko šeimininkas.
Apie 7 tūkst. litų kainuojančios žako veislės papūgos gyvena maždaug 75 metus.
„Tai draugas visam gyvenimui. Jei papūga su tavimi susigyveno, tai jos kitam žmogui negali atiduoti.
Šeimininko pasikeitimas paukščiui gali tapti pernelyg sunkiu išbandymu.
Papūga paprasčiausiai gali neatlaikyti tokio emocinio krūvio“, - sakė savo augintinę patriotinių dainų išmokęs šiaulietis.
