Inteligentišką, bet labai žaismingą bei išdykusį Lokį Patackai augina jau daugiau nei metus. Visiškai mažą šunį iš veislyno parsivežė jauniausia poetų duktė, būsimoji veterinarijos gydytoja Gudrūna.
Šis šuo kūrėjų namuose atsirado po to, kai prieš pusantrų metų jie neteko dešimtmetį auginto vilkšunio Lordo, kurį pakirto širdies insultas.
„Namuose dėl to buvo išlieta nemažai ašarų. Po kiek laiko nutarėme, kad reikia naujo šuns. Duktė pradėjo dairytis Sibiro haskių veislės šuns, o vieną dieną į namus parvežė vos daugiau nei mėnesio judantį mažą kamuoliuką, kuris dabar užaugo iki tikro gražuolio“, – pasakojo G. Patackas.
Įkvepia kurti eiles, pasakas
Kai Patackai Laisvės alėja žingsniuoja kartu su Lokiu, nuolat sulaukia ypatingo praeivių dėmesio.
Žmonės šypsodamiesi sustoja pabendrauti su žaismingo, gauruoto, itin mielo snukio, melsvų migdolo formos akių haskio šeimininkais. Dažnai prašo leidimo Lokį paglostyti ir net su juo nusifotografuoti.
Šiltuoju metų laiku G. Patacką su augintiniu galima išvysti prie dažnos lauko kavinės. Įprastai prie stalelio sėdintis poetas būna palinkęs prie eilių rašymo, o Lokis akimis seka kiekvieną šeimininko judesį.
„Šuo ne tik draugas, bet ir įkvėpėjas. Ir aš, ir žmona esame parašę po keletą eilėraščių apie šunį.
Vilkšunis, kurį anksčiau laikėme, Tautvydą net buvo įkvėpęs parašyti knygą. „Lordo pasakos“ būtent jo nuopelnas. Lokis dar jaunas, todėl eilių jam skirta nedaug, tačiau manau, kad vėliau jų atsiras“, – pasakojo G. Patackas.
Sugraužė net Šventąjį raštą
Lokio vardą augintiniui davė jį pirkusi Gudrūna. G. Patackas juokavo, kad duktė ligi šiol neatskleidė, ar šunį taip pavadino dėl jo storo kailio, ar jam duotas skandinavų blogio dievo vardas.
„Kol šuo buvo visai mažas, manėme, kad jis tiesiog mielas ir draugiškas keturkojis, kurį žaismingai galima vadinti Lokiuku.
Tačiau, kai vieną dieną jis sudraskė ir sugraužė Šventąjį raštą, tapo panašu, kad jis labiau panašus į blogio įsikūnijimą“, – kvatodamasis pasakojo poetas.
Lokis yra sudraskęs ne vien Bibliją.
Kūrėjai tikino jo iškrėstas išdaigas galintys vardyti ilgai.
„Lokis yra sudraskęs ne vieną Gintaro ir mano parašytą knygą, dukters Gudrūnos universiteto laboratorinius darbus ir sūnaus Gajaus darbo dokumentus, jo bičiulės batus“, – sakė T. Marcinkevičiūtė.
Rankraščius pavertė skutais
Bene didžiausia Lokio šunybė – į mažyčius skutelius sudraskyti G. Patacko rankraščiai su dar niekur neskelbtais jo eilėraščiais. Kūrėjui teko juos dėlioti ir eiles perrašyti iš naujo.
Ar išdykėlis už blogus darbus sulaukia šeimininkų rūstybės ir bausmių?
Glostydami augintinį poetai tikino, kad šuns niekada neskriaudžia.Krėsdamas išdaigas haskis parodo savo judrų ir išdykusį būdą ir tai, jog jam trūksta veiklos, bendravimo ir dėmesio.
„Dar prieš įsigydami haskį žinojome, kad tai – ne sarginių, o labai judrių ir net padūkusių šunų veislės atstovas, kurio negalima ilgai palikti vieno namuose.
Jam reikia užsiėmimų, žmonių kompanijos, ilgų pasivaikščiojimų ir net bėgiojimo lauke, žaidimų. Žiemą Lokis itin mėgsta vartytis sniego pusnyse. Todėl kiek galėdama visa šeima jam skiria kuo daugiau laiko ir dėmesio“, – sakė G.Patackas.
Lokį poetai jau išmokė įvairių komandų.
Šuo moka sėdėti, gulėti, pasisveikinti paduodamas leteną, pašokti į viršų, kai prašo ėdalo.
Vytautė Matusevičienė, kinologė:
„Sibiro haskiai Lietuvoje populiarėti pradėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. Nors jų daugėja, tačiau jie nėra tokie paplitę kaip terjerai ar taksai.
Haskių veislės šunį įprastai įsigyja aktyvūs ir bendraujantys žmonės, kuriems reikia ne namų sargo ar žaislinio mažyčio šunelio, o draugo.
Haskiai labai energingi ir linksmi, myli savo šeimininkus, yra draugiški su vaikais bei aplinkiniais žmonėmis.
Jų kailį nesunku prižiūrėti, išskyrus sezoninio šėrimosi laiką.
Haskiai nemėgsta būti palikti vieni namuose, nes jiems greitai tampa nuobodu.
Auginti haskį nesunkiai galima ir bute. Tačiau šeimininkai neturi pamiršti, kad šie keturkojai nori ilgai būti lauke, bėgioti. Haskiai yra stiprūs, greiti darbiniai šunys, jie ilgai nepavargsta.
Todėl negalintiems skirti pakankamai dėmesio, ramaus būdo ar senyviems žmonėms pirkti ar priglausti haskio nepatariama.“
