Smiltynės pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai prie gelbėjimo stoties pastebėjo vos gyvą ruoniuką ir pranešė apie jį Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) darbuotojams. Šie pasiėmė jauniklį.
„Ruoniukė buvo labai silpna, netekusi daug skysčių. Žmonės prašė ją pavadinti Verba, jeigu liks gyva”, – pasakojo LJM Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Ruoniukas buvo rastas Verbų sekmadienį.
Atklydo iš Rygos įlankos
Muziejininkai rūpestingai slaugomą ruoniukę gydo antibiotikais. Per dešimt dienų Verba nesustiprėjo. Tik dabar ji tapo guvesnė – pati prašo ėsti, atsirado čiulpimo refleksas.
Ruoniukė gauna kaloringo, vitaminais ir virškinimo fermentais papildyto ėdalo – maltų silkių su žuvų taukais. Slaugytojai džiaugiasi, kai Verba jau ėda ir mažesnes žuveles.
Prieš pat Velykas į muziejų buvo atgabentas dar vienas nuo bandos nuklydęs ruoniukas. Jį Nidos paplūdimyje pastebėjo ir išgelbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.
Šis jauniklis – kur kas guvesnis nei jo likimo draugė, iškart ėmė ėsti, augina riebalų sluoksnį. Patekęs į žmonių rankas jis svėrė 12 kilogramų. Pagal kilmės vietą ruoniukas pavadintas Girinuku.
Beveik neabejojama, kad abu ruoniukai pasaulį išvydo Rygos įlankoje.
Nuklydusius nuo ruonių bandos jauniklius bangos galėjo nunešti į Lietuvos pajūrį.
„Jau dvidešimt metų priglaudžiame ir globojame pajūryje aptiktus leisgyvius ruoniukus.
Kopgalio tvirtovės baseinai jiems – antrieji namai”, – kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olė Žalienė.
Gelbėja ir kaimynai
Aplinkos ministerija pamestinukams gydyti Jūrų muziejui šiemet skyrė apie 25 tūkst. litų, bet tokios sumos, pasak specialistų, neužteks laboratorijoms, kitokioms ruonių slaugos patalpoms įrengti.
Nykstančių į Raudonąją knygą įrašytų pilkųjų ruonių populiaciją mėgina gelbėti Lenkija ir Vokietija – čia veikia ruonių reabilitavimo stotys.
Žvejai siūlo šaudyti
Tačiau Baltijos priekrantėje žūklaujančioms žvejybos įmonėms tokia muziejininkų veikla nepatinka – esą į jūrą išleisti jų augintiniai drasko tinklus, išgraibsto visą laimikį.
„Būtingės ir Šventosios žvejai skundžiasi, jog ruonių prisiveisė tiek, kad neįmanoma nuo jų atsiginti net irklais”, – kalbėjo Lietuvos žuvų produktų gamintojų asociacijos prezidentas Alfonsas Bargaila.
Žvejai jau prakalbo ir apie ruonių medžioklę – Suomijos, Švedijos, Estijos vandenyse šie gyvūnai anksčiau buvo be atodairos šaudomi. Jūrų šauliai labiausiai brangina švelnų ir šiltą jauniklių kailį.
LJM darbuotojai tvirtina, kad nuo bado mirties išgelbėjo ir paleido į jūrą tik 25 ruonius, kurie negali ištuštinti visų žvejų tinklų.
Aplinkos ministerija pažadėjo skirti lėšų prie Lietuvos krantų nardančių ruonių stebėsenai, kad būtų aišku, kiek jų yra.
