Kai šeimininkė į namus parsinešė katiną, Terfelis jau buvo visiškai praradęs regėjimą. Katinėlis nuo pirmųjų dienų gelbėjo savo nelaimės ištiktą bičiulį, kuris dėl negalios didžiąją dalį laiko praleidžia savo guolyje. „Bijodamas atsitrenkti į namuose esančius daiktus, Terfelis nebepakildavo iš savo miegojimo vietos“, - tikino J. Godfrey-Brown.
„Vos tik atsiradęs namuose, Pwditat tuoj pat suprato, kad šuo – aklas. Tikiu, kad tai – katino šeštasis pojūtis. Šie du keturkojai – puikus pavyzdys, kad, rodos, amžini priešai gali būti ir geriausi draugai“, - sakė Anne Cragg, keturkojų šeimininkės draugė, ne kartą prižiūrėjusi Terfelį ir Pwditatą.
Keturkojai vienas be kito gyventi nebegali – visur vaikšto kartu ir miega susiglaudę tame pačiame guolyje. Katinui atsiradus namuose, šuo gali dažniau išeiti į lauką – Pwditatas mielai palydi bičiulį į pievą ir parveda jį namo. O šuo pagaliau gali vaikščioti nebesitrankydamas į namuose esančius daiktus.
Parengė Šarūnas Meškys
