Savo namuose Ramūnas augina katę. Kaip pats teigė, anksčiau jos nefotografuodavo, tačiau pradėjęs eksperimentuoti su išmaniuoju telefonu, ėmė vis dažniau gaudyti nuotaikingus kadrus.
Paklaustas, ką sunkiau fotografuoti – gyvūnus, žmones ar negyvus daiktus, fotografas sakė, kad kiekvieną dalyką fotografuoti savaip sunku, o kartais – lengva. „Būna, kad kadras tiesiog gaunasi ir viskas. O kartais reikia labai stengtis. Tačiau fotografuojant gyvūnus yra vienas keblumas – jų nepaprašysi papozuoti“, - tikino jis.
Kaip pats Ramūnas prisiminė, viena jo nuotraukų, kurioje užfiksuotas šuo, ant kurio galvos – baltos užuolaidos, sulaukė ir amžinatilsį meno bei kino kritiko Skirmanto Valiulio dėmesio. „Net ir čia aš matau aktą fotografijoje“, - pakartojo kritiko žodžius Ramūnas.
Fotografas įsitikinęs, kad gyvūnai fotografijose tampa sužmogėję, labiau artimi. „Kai šuo ar katė būna kadro herojais, jie tarsi susitapatina su žmogumi. Juk pats žmogus juos tokiais paverčia“, - sakė portalo lrytas.lt fotografas.
Anot R.Danisevičiaus, gyvūnai fotografijai suteikia nuotaikingumo , o kartais ir rimties, susimąstymo, tačiau juos fotografuoti visuomet linksma.
Ir čia galima perfrazuoti žymųjį posakį: „kalbėti apie muziką (ar fotografiją), tai tas pats, kas šokti apie architektūrą“. Tad nebekalbėkime apie fotografiją, o pamatykime tuos unikalius kadrus.
Nuotraukos kalba pačios už save.
