Vedžiodamas mieste išskirtinį keturkojį Andrius neatsigina praeivių dėmesio – vieni puola glostyti ir myluoti, kiti reikalauja užmauti antsnukį ir į šalį traukia vaikus.
Tik artimiau pažinę šios veislės šunis supranta, kad tai draugiškas, paklusnus šeimos šuo.
Nors vaikystėje Andriaus tėvai augino įvairiausių veislių šunis, nė vienas jų nepriklausė sūnui. Tad pradėjęs savarankišką gyvenimą A.Šurkus žinojo, kad įsigis bulterjerą.
Iš pradžių jis svajojo apie baltą anglų bulterjerą, tačiau taip susiklostė, kad Indrės ir Andriaus namuose atsirado kiek kitoks šuo. „Mažas ir dar rusvas, visai ne toks, kokio norėjau“, – juokėsi Andrius.
Žmona Indrė netryško džiaugsmu dėl tokio vyro noro, tačiau Andrius užsispyrė ir iš pažįstamų trumpam pasiskolindavo bulterjerą – pavedžioti ir pažiūrėti, ar toks šuo jiems tinka.
Pusantrų metų sūnų auginantys Indrė ir Andrius tvirtino, kad nykštukinis bulterjeras idealiai tinka šeimai.
„Sūnus su Amber gali būti kartu nors ir jos guolyje. Neturiu jokio pagrindo nerimauti. Žinoma, palikti vaiko vieno su bet kuriuo šunimi nereikia“, – įspėjo Andrius.
Anksčiau, kai pora norėdavo atvykti pas draugus į svečius, tekdavo prašyti leidimo pasiimti ir kalytę Amber.
„Dabar patys draugai prašo, kad atvažiuotume kartu, nes jų vaikai pasiilgo ir labai laukia to šuns“, – su šypsena pridūrė Indrė.
Kaip šie šunys myli vaikus, įrodė ir viešnagė vaikų namuose Kaune, kuriuose Andrius lankėsi su Amber.
„Būrys vaikų džiaugėsi kalyte, vedėsi į kambarius, o ji su malonumu visur ėjo kartu“, – džiaugsmingas akimirkas prisimena šeimininkas.
Jeigu veislinis šuo turi kilmės dokumentus, tai suteikia tam tikrą garantiją, kad keturkojis bus stabilios psichikos ir be jokių agresijos požymių. Žinoma, už tokį šunį tenka plačiai praverti piniginę.
Indrė ir Andrius neslėpė, kad nykštukiniai bulterjerai, nelygu veislynas ir lytis, kainuoja nuo 1 iki 1,5 tūkstančio eurų (apie 3500–5200 tūkst. litų).
Vis dėlto šuns elgsena dažnai priklauso ir nuo to, kokio šeimininko rankose jis atsiduria. Svarbu keturkojį nuo mažų dienų auklėti taisyklingai.
„Mes kalytę parsivežėme į namus, kai pas mus jau gyveno katinas. Todėl ji natūraliai atsidūrė žemiausioje gaujos hierarchinėje pozicijoje. Net žemiau katino“, – šypsojosi Andrius.
Be to, Amber niekada nemiegojo vienoje lovoje su šeimininkais, tad susilaukus sūnaus nekilo jokių problemų – ji aiškiai žinojo savo vietą gaujoje.
Mažieji bulterjerai užsispyrę. Jie pasižymi ryškiu charakteriu, sargumu ir begaline energija. Šiems terjero tipo šunims reikia daug vaikščioti, sportuoti, kitaip ims niokoti namus, grauš viską, kas pasitaiko po kojomis.
Maždaug prieš 20 metų Lietuvoje bulterjerai tapo tikru mados šūksniu. Tai buvo bene blogiausi laikai šios veislės šunims. Andrius prisimena istoriją, kaip vienas kietuolį vaizduojantis kaunietis įsigijo bulterjerą, tačiau po mėnesio parvežė jį į veislyną ir pareiškė: „Kas čia per šuo? Kodėl jis nepiktas? Jis nieko nepuola, nekanda.“
Šie šunys negali būti agresyvūs. Juk bet kokios veislės šuo, parodoje parodęs agresijos požymius, diskvalifikuojamas, o jo veisti nebeleidžiama.
„Būdavo ir tokių, kurie šios veislės šunį įsigydavo už kelis šimtus litų, be kilmės dokumentų, augindavo jį baisiomis sąlygomis, specialiai skatindavo agresiją. Todėl paplito mitas, kad tai – pitbulis, o tokie šunys neva tik ir laukia ką nors sudraskyti“, – pasakojo A.Šurkus.
Vaikščiojant su Amber mieste žmonės sustoja, atsigręžia pažiūrėti, pakalbina, atsiklaupia pabendrauti.
„Geras bulterjeras prisileidžia visus, yra draugiškas tiek kitiems gyvūnams, tiek žmonėms, jį visuomet galima paglostyti – nerodys jokio pykčio“, – tikino Amber šeimininkas.
Bulterjerai niekada nesuauga. Jie amžinai žaismingi, vaikiški ir nepasenstantys. Nesvarbu, ar būtų dvejų, ar aštuonerių metų.
Nors Amber su kitais šunimis bendrauja noriai ir niekada nekonfliktuoja, šeimininkams kartais tenka susitaikyti su tuo, kad sutikta močiutė su šuniuku tuoj pat kelia savo augintinį ant rankų ir neleidžia artintis.
Bet Andrius viliasi, kad laikui bėgant žmonės ims geriau pažinti šunų veisles ir nebetikės mitais apie kovinius ar agresyvius keturkojus.
„Nykštukinis bulterjeras – aktyvus šuo. Su juo reikia daug vaikščioti, sportuoti, kitaip sakant, jį iškrauti. Antraip šuo bus nelaimingas“, – tvirtino Andrius.
Tad eiti į lauką ilgų pasivaikščiojimų tenka net tuomet, kai labai tingisi. Ir nesvarbu, kad lauke lyja, šalta.
Matydamas trykštančią nykštukinio bulterjero energiją, Andrius nutarė dalyvauti šunų sporto varžybose. Jose Amber ne tik puikiai pasirodė, bet ir pelnė visas publikos simpatijas.
Nors šunų sporto varžybose dalyvauja kur kas didesni ir stipresni keturkojai, Andrius kartu su savo Amber visuomet tampa tikra šventės puošmena. Nykštukinis bulterjeras yra dekoratyvinė šunų veislė, tačiau Amber laimėjimai įrodė, kokie stiprūs gali būti ir šie keturkojai.
Šunų galios varžybose Latvijoje kalytė sugebėjo nutempti 780 kilogramų svorį.
„Svajojau, kad nutemptų bent 300 kilogramų, bet rezultatai pranoko lūkesčius“, – džiaugėsi šeimininkas.
Kiek vėliau nuvykęs į varžybas Lenkijoje Andrius liko apstulbęs, kai iki 13 kilogramų sverianti jo augintinė patempė 1,1 tonos svorį. Tai 85 kartus daugiau, nei sveria pati.
„Žinau, koks bus mūsų antras šuo. Nykštukinis bulterjeras“, – įsitikinęs Andrius.
Skaičiai ir faktai
Manoma, kad nykštukiniai bulterjerai atsirado selektyviai veisiant mažiausius standartinio anglų bulterjero palikuonis.
Gyvena vidutiniškai 12–14 metų
Svoris 11–15 kg
Ūgis – iki 35 cm
