Prieš Velykas nuotaikingą parodą atidarę Šiaulių, Palangos ir Klaipėdos rajono balandžių augintojų klubai praskaidrino lankytojų nuotaiką. Pasak jų, sparnuočiai irgi jaučia pavasario dvelkimą – pagyvėja, pradeda perėti kaušinius. Dekoratyvinės vištos tampa dėslesnės, garsiau gieda gaidžiai.
Palangiškis kraštovaizdžio specialistas R.Liaudanskas „Akropolyje“ pristatė savo augintinius – lietuviškų veislių Sūduvos baltagalvius, Liepojos baltauodegius, o taip pat ir Hanoverio aukštaskraidžius balandžius. Žiūrovai grožėjosi ir Karaliaučiaus spalvotagalviais balandžiais, įvairių dekoratyvinių veislių vištomis.
Nuo vaikystės balandžius auginantis R.Liaudanskas prieš dešimtmetį Palangos sendaikčių turguje pamatė ir įsigijo pirmąją balandžio skulptūrėlę. Nuo to viskas ir prasidėjo – būdamas kituose kraštuose palangiškis suvenyrų parduotuvėlėse, mugėse pirmiausiai ieško balandžius vaizduojančių skulptūrėlių.
„Jų įvairovė tiesiog nenusakoma – aš renku iš porceliano, spalvotojo stiklo, metalų, akmens, gintaro, kitokių žaliavų ir medžiagų pagamintas įvairių formų ir dydžio balandžių skulptūrėles. Sužinoję apie mano pomėgį giminaičiai, artimiausi draugai padėjo gausinti sustingusių sparnuočių kolekciją“, – pasakojo R.Liaudanskas. Kolekcininkas prisipažino, jog rinkti balandžių skulptūrėles jį paskatino viešnagė į Vokietiją. Dalyvaudamas Niurnberge vykusioje Europos balandžių augintojų parodoje aplankė ten veikiantį vienintelį pasaulyje privatų balandininkystės muziejų ir buvo priblokštas to, ką ten išvydo.
„Jame sukaupta gausybė literatūros įvairiomis kalbomis apie balandžius, jų auginimą, meno kūrinių, pašto ženklų, medalių. Muziejų remia Niurnbergo savivaldybė, nes ekspozicijos sutraukia daug svečių iš užsienio. Ten pamatysi beveik viską, kas susiję su balandininkyste“, – tvirtino R.Liaudanskas.
Palangos balandžių augintojų klubo vadovas R.Liaudanskas „Akropolyje“ eksponuoja 139 skulptūrinių kompocizijų, pagamintų JAV, Anglijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kitose pasaulio šalyse. Pasak jo, visos tautos nuo seno puoselėja švelnius jausmus taikos paukščiais vadinamiems balandžiams, bet meno kūriniuose juos vaizduoja savaip.
Lietuvių meilė balandžiams, pasak R.Liaudansko, bene labiausiai išreikšta liaudies kūryboje – dainose, pasakose. Šie paukščiai ir anksčiau, ir dabar vaizduojami tautodailininkų koplytstulpiuose, kryžiuose, kalvių dirbiniuose, audimų raštuose, langinių drožiniuose.
Parodos autoriui neteko girdėti, kad Lietuvoje dar kas nors kolekcionuotų balandžių skulptūrėles – dažniausiai renkami drambliukų, katinų, driežų, žuvyčių, kitokių gyvių atvaizdai, gėrimų buteliukai.
„Jeigu atsirastų tokių kaip aš kolekcininkų, norėčiau su jais susipažinti“, – bendraminčiams ranką tiesia R.Liaudanskas.
Palangiškis dar planuoja pristatyti surinktų pašto ženklų su balandžių atvaizdais parodą.
