Veislyno „gėda“ tapęs vilnietės šuo neatsigina praeivių dėmesio

Rugpjūtį pasaulį išvydo nykštukė. Skamba kaip pasaka, ar ne? Tuomet skubu paminėti, kad nykštukė ne bet kokia, o grynakraujė vokiečių aviganių veislės kalytė.

Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>D.Umbraso nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Anot Ž.Čepulienės, per 16 metų jai tai – pirmas toks atvejis.<br>D.Umbraso nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą.<br>M.Čepulio, A.Ridikaitės, P.Vaičiulio, A.Kelpšaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Karolina Bobinaitė

Mar 13, 2016, 9:37 AM, atnaujinta Jun 1, 2017, 10:09 PM

Atsitiktinumo dėka gavusi Double trouble (liet. „Dviguba bėda“) vardą, ji jau 8 mėnesius gyvena „Laukinės vilkauogės“ veislyne Vilniuje.

Diagnozė – dvarfizmas

Šunys, kaip ir žmonės, gali gimti turėdami genetinį sutrikimą – dvarfizmą. Kinologų pasaulyje šis sutrikimas labai retas ir informacijos apie jį nėra daug.

Veterinarijos klinikos Jakovo veterinarijos centro direktorius, veterinarijos mokslų daktaras Jakovas Šengautas teigia, kad dvarfizmas yra anomalija: „Toks gyvūnas neišsivysto normalaus ūgio, taip pat gali turėti skirtingai išsivysčiusias galūnes. Liga atsiranda dėl geno pažeidimo, dėl kurio sutrinka hipofizės veikla.“

Hipofizė – posmegeninė liauka, kurioje gaminama daug hormonų reguliuojančių kitas endokrinines liaukas ir išskiria augimo hormoną.

Veislyno „Laukinė vilkauogė“ savininkė ir Double šeimininkė Živilė Čepulienė pasakojo, kad nuo veislyno įkūrimo 2000 metais tai pirmasis tokio apsigimimo atvejis.

„Kad kažkas ne taip pastebėjau, kai jai buvo 10 dienų. O po to, jai buvo apie 3 savaites, kai renkant informaciją paaiškėjo, jog didelė tikimybė, kad tai yra tas vadinamasis neūžauga, dvorfas arba, kaip aš vadinu, nykštukas“, – pasakojo moteris.

Jau nuo pirmų dienų Double pateisino savo vardą ir vertė šeimininkę jaudintis.

„Pirmoji mano mintis buvo, kad galbūt ji bus akla, nes ji atsimerkė beveik savaite vėliau nei kiti šuneliai. Atrodo, kas čia yra ta savaitė, bet kai kiti šuniukai kiekvieną dieną auga, atsimerkia, pastebi žmogų, o tas šuniukas tiktai guli, miega ir yra užsimerkęs, tai pirmoji problema atrodo akys. Atrodė, kad ji galbūt bus akla. Buvo ir tas momentas, kai galvojau, kad galbūt reikėtų užmigdyti. Bet po to pagalvoju: „Aš padariau, kad ji ateitų į šitą pasaulį, tai ir pasiliksiu, ir bus, ir gyvens“. Jau buvau susitaikiusi su tuo“, – sakė Ž.Čepulienė.

Vėliau, kai mažylė atsimerkė ir jos dvarfizmo diagnozė rodėsi vis realesnė, laukė pokalbis su vaikais.

„Aš vaikams iš pradžių pasakiau, kad tai yra apsigimęs šunelis, kad gal reikėtų jį užmigdyti, bet iš tiesų labiausiai ir sužavėjo vaikų reakcija, nors ir išprovokuota. Jie klausė – už ką? Už tai, kad jis bus kitoks nei kiti? Už tai, kad jis bus negražus? Nes pagrindinė nykštukų problema – jie po kiek laiko nuplinka. Ir tada jau buvo toks net ne šuns, o vaikų reikalas. Džiaugiausi, kad teisingai užauginti vaikai. Nėra svarbiausia tobulai standartą atitinkantis šuo, o pačios gyvybės išsaugojimas. Ir taip buvo nuspręsta, kad ji gyvens.“

Labiausiai išlepintas šuo namuose

Nors šiuo metu 8 mėnesių Double atrodo kaip 2–3 mėnesių šunelis, tačiau nesijaučia nei mažesnė, nei prastesnė už kitus namuose gyvenančius šunis.

„Ji normalaus charakterio vokiečių aviganis, turi visas veislei būdingas savybes: aktyviai bendrauja ir žaidžia, yra drąsi, netgi jums atėjus ji būtų linkusi saugoti namus kartu su dideliais šunimis, paloti. Vienintelis dalykas, kuo ji skiriasi nuo kitų mano šunų – yra žiauriai išlepinta. Jai namuose galima viskas, jos draugei, 4 mėnesių vokiečių aviganių kalytei, irgi dar viskas galima, bet ji jau iš lėto bus pradėta auklėti kaip didelis šuo, kad žinotų savo pareigas ir taisykles namuose. Double taisyklių neturi, ji miega lovoje ir dar užklota patalu“, – pasakoja savininkė.

Double privertė šeimininkę daryti tai, ko ji anksčiau nemėgo: „Aš negaliu pakęsti rengti šunų. Namuose dar yra rusų žaisliukas, ta veislė, kurių atstovai paprastai vaikšto aprengti visokiais paltukais, apauti batukais, o mano vaikšto nuogas plikas lauke net prie bet kokio šalčio. Vienintelė Double vaikšto aprengta rūbais, nes turi labai silpną imunitetą, tai susiję su jos apsigimimu. Netgi rūbai mūsų namie atsiranda šunims. Viskas dėl jos“.

Kai ji buvo mažytė, daktarai patarė šerti specialiu maistu, nes ji turėjo problemų dėl inkstų. Ji to maisto neėdė.

„Laikomės tos taisyklės, kad jeigu jos tas gyvenimas trumpas, tai tegul ji gyvena kaip ji nori. Ji valgo, ką nori, aš, žinoma, jos pyragais, tortais nemaitinu, ten tik vienoje nuotraukoje buvo. Ji valgo tai, ką visi mano šunys, o kadangi visi mano šunys yra žaliavalgiai, tai yra ėda žalią mėsą, tai ir ji iš paskos“, – pasakojo Ž.Čepulienė.

Vokiečių aviganių veislės kalytė jaučiasi visaverte gaujos nare ir didesniems šunims nenusileidžia.

„Namie yra už ją mažesnis šuo, tai rusų žaisliukas, kuris sveria 2 kg, ir net gi tenka jį pasaugoti nuo jos, nes ji kartais per daug aktyviai žaidžia, terorizuoja. Bet ir kitiems didesniems šunims nenusileidžia“, – sakė veislyno savininkė.

Dvorfizmas ypač retas genetinis sutrikimas

Veterinarijos gydytojas J.Šengautas pasakojo, kad tokie šuniukai gimsta ypač retai: “Dvarfizmo paveldimumas – autosominis recesyvinis – tai reiškia, kad tik tuo atveju, jei abu tėvai turės pažeistą geną, šuniukai gali gimti sergantys.“

Nuo šio geno pažeidimo nėra apsaugotas nė vienas šuo.

„Visų veislų ir jų mišrūnų šunys gali turėti šią geno patologiją, tačiau šiuo metu tyrimai atliekami tik vokiečių aviganiams ir čekoslovakų bei Saarloso vilkšuniams“,- pasakojo veterinaras.

Įmanoma, kad ir kiti šuniukai iš Double vados gali būti dvarfizmo geno nešiotojai, tačiau tik jai vienai šis sutrikimas pasireiškė.

„Kiti šuniukai yra visiškai normalaus dydžio ir taip, jie galimai neša tą dvarfizmo geną, bet tiek, kiek teko skaityti, jis gali būti visai pas nemažai šunų „įlindęs“. Tiesiog, kad sutiktų abu tėvai, šuniukas gimtų ir dar augtų, tai labai retas atvejis. Dažnai būna, kad jie jau motinos viduje būna negyvybingi ir gali jau gimti negyvi. Tai reiškia, kad gana stiprus kalės organizmas, kad ji ir pagimdė, ir tas dvorfas gyvybingas“, – sakė Ž.Čepulienė.

Kartais veisėjai gali net nepastebėti, kad šuniukas gimė sirgdamas dvarfizmu.

„Apie kai kurias aviganių veislėms rašoma, kad jiems gali gimti dvorfai. Kažkas yra sakęs, kad Vidurio Azijos aviganiams yra taip buvę. Bet kartais veisėjai nežino ir galvoja, kad šuniukas šiek tiek mažesnis ir parduoda. 2 mėnesių šuniukas tik šiek tiek skiriasi dydžiu nuo kitų vados šuniukų. Bet jie po to pradingsta ir iki galo nėra apie juos žinoma“, – pasakojimais dalijosi Ž.Čepulienė.

Visada mažas šuniukas

Dauguma žmonių svajoja, kad šuniukai visuomet liktų maži ir mieli. Ž.Čepulienė teigė, kad kiekviename dalyke ir blogo ir gero, Jei dvorfizmą turintys šuniukai neturėtų problemų su kailiu ir kitų sutrikimų, jie taptų šunų daugintojų aukomis.

„Kadangi veisiu šunis su dokumentais, labai griežtai žiūriu į šunų be dokumentų veisimą, bet vis tiek suprantu tą tikslingumą kai žmonės nori Jorkšyro terjerų, nesveriančių kilogramo, arba kitų mažų veislių šuniukų, didelėmis galvomis, nors tai yra susiję su žiauriomis ligomis, bet va žmogus nori, tai ko gero dvorfai irgi būtų taikinys.

Šitie šunys kainuotų milžiniškus pinigus, nes jie gimsta labai retai, yra nedidukai – spanielio dydžio – ir turi tipinį vokiečių aviganio charakterį. Bet, ačiū Dievui, jie nėra viso šito dauginimo taikinyje, nes tuo pačiu su apsigimimu plinta ir ligos“, – kalbėjo veisėja.

Veislyno „gėda“

Paprastai veislynai prisistato, kad turi čempionus, pačius geriausius pasaulyje šunis ir gali duoti viską, kas geriausia.

„O pas mus, grubiai pasakysiu, yra „išsigimėlis“. Dažniausiai stengiamasi apie tai nekalbėti arba apsimesti, kad to nėra. Aš niekada savo veislyno nepristatinėju kaip geriausio iš geriausių ir mano veislynas tikrai nėra pats geriausias“, –  pasakojo Ž.Čepulienė.

Moteris kaip veislyno vertybes akcentuoja požiūrį į šunis ir atsakomybę.

„Aš veisiu šiuos šunis, manau, kad turiu tam žinių, myliu šią veislę ir jeigu kažkas atsitinka ne taip, tai atsakomybės prisiėmimas irgi yra didelė veislyno dalis. Double irgi turi dokumentus, ji yra veislinė, turi broką, bet, kaip bebūtų, yra mano veislyno dalis. Ir todėl jai paskirtas visas nuotraukų albumas, ir dar dėl to, kad tai yra retas dalykas, kad galbūt kas nors irgi su tuo susidurs ir kažkam reikės kažkokių žinių ar paguodos. Nors ją laikyti šiuo metu nėra sunku, netgi smagu, Double yra labai linksmas šuo“, – įspūdžiais dalijosi veisėja.

Ateities prognozės

Informacijos apie tokį sutrikimą turinčius šunis yra labai mažai, todėl Double ateities prognozės atrodo miglotos.

„Pats neturiu patirties prižiūrint tokį šunį ilgą laiką, tačiau pagal literatūros šaltinius, jeigu yra gydomas, jis gali gyventi ilgai. Jei nėra gydomas, manau, kad skydliaukės hiperfunkcija (kai gaminamas per didelis kiekis hormonų) jį gali pribaigti per metus. Dėl skydliaukės hiperfunkcijos vyksta daugeli pakitimai organizme. Būti nykštuku nėra problema, didžiausia bėda yra hormonų pusiausvyros, kurios pasireiškia sergant“, – teigė veterinarijos gydytojas J.Šengautas.

„Ji nedidelė, nupliks, jau dabar plinka. Dabar jai 8 mėnesiai, kiek gyvens, tiek. Kai aš ją pasilikau buvo minčių, kad kam to reikia, ji vis tiek labai trumpai gyvens, bet būna ir su sveikais šuniukais, kad kas nors atsitinka ir jis nugyvena 2 ar 3 mėnesius. Ji jau nugyveno 8 mėnesius mylima ir išlepinta. Ji ne žmogus, nesijaudina dėl savo išvaizdos, kad yra kitokia, kad jai trūksta plaukų ar dar kažko. Kol ji jaučiasi gerai ir puikiai, tol ir gyvens tokia kokia yra“, –  sakė Double šeimininkė.

Šiuo metu kalytei netaikomas joks specialus gydymas.  Porą kartų buvo atlikti išsamūs kraujo tyrimai. Tyrimų rezultatai buvo visiškai normalūs ir geri, atitiko visas normas.

„Daktarė aiškino, kad jos dvorfizmas yra antrinis. Mažytei buvo problemų su inkstų veikla, echoskopija rodė, kad ji turi tik vieną inkstą, kitas nelabai išsivystęs, bet dabar tie visi rodikliai geri. Šiuo momentu viskas gerai. Jei kažkas pradės „klibėti“, pradėsime gydyti. Tai yra tas atvejis, kai gyvename šia diena“, –  pasakojo Ž.Čepulienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.