Šuo buvo labai ligotas, išsigandęs ir, kaip manoma, niekada neturėjęs jokio artimesnio kontakto su žmogumi. Laimei, gerų žmonių dėka, šuo buvo pastebėtas ir priglaustas vienoje gyvūnų gelbėjimo organizacijoje. Kalytei suteiktas vardas Petra, kuris išvertus iš graikų kalbos reiškia „akmenį“.
Kaip vėliau paaiškėjo, šiam šuniui maždaug penkeri metai.
Gyvūnų gelbėjimo organizacijos “Save a Greek Stray“ narė Valia Orfanidou, padėjusi pasveikti jau ne vienam keturkojui, teigė, kad šuo nežinojo, kaip elgtis su žmonėmis. Ji nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų buvo tarsi laukinis šuo.
Petros sveikatos būklė buvo labai bloga. Odos, vidaus organų ligos, parazitų sukelti negalavimai ir dar daug kitų susirgimų, kurie, negydant, šunį būtų pasiuntę myriop. Bene blogiausia buvo jos snukio būklė. Net ir pradėjus gydyti, Petra jautėsi siaubingai ir kentė pragariškus skausmus.
„Blogiausia buvo tai, kad ji niekuo nepasitikėjo. Nenorėjo išlįsti iš savo narvo, gūžėsi kampe, neprisileido žmonių“, – sakė V.Orfanidou.
Tačiau ilgai trukę bandymai prisijaukinti šunį nenuėjo veltui. Kasdien vis drąsesnė tapdavusi Pertra galiausiai leido prisiartinti žmonėms.
Supratusi, kad žmonės jai nori padėti, ji net ėmė vizginti uodegą.
Po ilgai trukusio ir brangiai kainavusio gydymo Petra tapo tarsi visai kitu šunimi, kurio net neįmanoma atpažinti.
