Tačiau pastaruoju metu bitininkus garsina jų augintinė Polė. Kalbanti papūga šnekina praeivius ir yra gatvės vaikų numylėtinė.
Sena svajonė
Albina prisipažįsta labai mylinti gamtą – televizijos laidas apie gyvūnus galėtų žiūrėti dieną naktį. Todėl viskas, kas gyva, šeimos namuose atsiranda būtent jos iniciatyva.
Kalbanti papūga buvo sena ponios Albinos svajonė, todėl vos išgirdę, kad už Marijampolės esančiame žvėrinčiuje veisiami ir tokie paukščiai, Saikevičiai kaip mat nuvyko įsigyti augintinės.
Vilkaviškiečių šeima prisimena, kad pirkinys tikrai nebuvęs pigus – kainavo 3 tūkst. litų, o dabar gali teigti, kad pinigų negaila, nes augintinė su kaupu pateisino jų lūkesčius.
Saikevičiai pasakojo, kad iš pradžių Žako veislės papūga buvo gan agresyvi. Naujųjų šeimininkų ji net prisileisti nenorėjo, todėl po bandymų susidraugauti jų rankos buvo apkapotos ir apžnaibytos.
Egzotiškų paukščių veisėjai, matyt, neskyrė papūgai reikiamo dėmesio, nes ši ne tik liejo pyktį, bet ir nemokėjo nė vieno žodžio. Tiesa, būryje ar poroje gyvenančių papūgų ir neišmokytum kalbėti, mat jos, turėdamos kompaniją, nerodo intereso bendrauti su žmonėmis.
Myli šeimininkę
Saikevičiai papūgą nutarė pavadinti Pole. Nors Albina mano, kad Polė greičiau yra patinas, nes labiau myli šeimininkę. Be to, pateles veisėjai paprastai pasilieka verslui, tad didesnė tikimybė, jog vilkaviškiečių namuose gyvena vyriškos giminės Žako atstovas.
Nors iš pradžių Polė nenorėjo kalbėti, ponia Albina buvo atkakli. Švelnumu ir skanėstais naujoji šeimininkė papirko paukštį ir Polė tapo geriausia jos drauge.
Saikevičiai puikiai prisimena, kaip ilgai klausiusi šeimininkų pokalbio Polė išsižiojo bei ištarė pirmąjį žodį – „ir“. Matyt, šis jungtukas tuomet jai labiausiai įsiminė. Tačiau po pirmojo žodžio Polės kalba pabiro tarsi iš gausybės rago: pirmiausia pasipylė vienskiemeniai „aš“, „tu“, „ačiū“, o vėliau ir ištisi sakiniai.
Papūga mokėsi ne tik iš šeimininkų kalbos, bet ir iš aplinkos garsų. Todėl moka ne tik tarti žodžius, bet ir švilpauti, loti, pamėgdžioti kaimynų automobilių signalizacijas.
Šeimininkai Polei perka specialaus papūgų lesalo, tačiau Žako maitintis kaip kiti gentainiai nenori. Kalbėdama kaip žmogus ji ir maisto nori žmogiško: lesa lašinukus, bananus, mandarinus.
Polė – tikra smaližė, todėl dievina viską, kas saldu. Net kavą iš šeimininko šaukštelio geria, jei tik ši pasaldinta.
Labiausiai Žako lesa sausainius su sėklomis, tačiau mėgsta, kad šeimininkas juos sukramtytų. Tada Polė užskrenda Algimantui ant peties ir lesa tiesiai šeimininkui iš lūpų.
Papūga labai mėgsta šokoladą, tačiau jo gauna tik išskirtinėmis progomis. Mat toks maistas paukščiams tikrai nesveikas. Tačiau vakarais, kai šeimininkė ilgiau užtrunka, išalkusi papūga garsiai šaukia: „Albina, noriu sausainio.“ Nežinia, ar išmokusi iš namų sargo, Polė dažnai maisto prašo lodama tarsi šuo. Vos šeimininkai sėda prie stalo, paukštis iškart sako „au au“.
Dainuoja ir šoka
Nors papūga kartoja išmoktas frazes, Albina įsitikinusi, kad paukštis puikiai supranta, ką sako. Mat savo žodžius pritaiko prie situacijos. Pavyzdžiui, suskambėjus telefonui visada atsiliepia „Alio, klausau!“, ryte, atsikėlus šeimininkams, juos pasveikina „Labas rytas!“, o vakare palinki „Labanakt.“ Pabeldus į duris papūga ištaria „Prašau!“, o šeimininkei žiūrint serialus Polė kvatoja jos balsu.
Kai Albina ko supykusi nutaria paauklėti šeimos vyrus, Polė taip pat barasi iš paskos. O norėdamas pasimeilinti paukštis prašo: „Albina, duok bučkį.“
Paprašyta padainuoti, Polė Albinos balsu gieda „lialialia“, o būdama gero ūpo vyrišku Algimanto balsu užtraukia „Lietuva brangi“. Išgirdusi patinkančią muziką ji linguoja į ritmą, tūpčioja ir kraipo galvą.
Papūga moka reikšti ir neigiamas emocijas. Supykusi, kad negavo norimo daikto, papučia plunksnas ir visai nedraugiškai kerta snapu.
Ardo pultelius
Žmonės, kurie nežino apie Saikevičių augintinę, kartais net išsigąsta. Kartą Polė išgąsdino vieną klientą, atvykusį pirkti medaus. Kai niekas neatidarė namų durų, klientas paskambino Algimantui klausdamas, ar nieko nėra namuose. Tačiau vos išklausęs, kad šeimininkai išvykę į bityną, staiga išgirdo klausimą: „Ko tu čia nori?“. Apsidairęs ir nepamatęs žmonių, klientas labai sutriko. Tik vėliau jis išsiaiškino, kad Saikevičiai augina kalbančią papūgą.
Tiesa, Polė nėra jau tokia gerutė augintinė, kuri ramiai tupėtų ir lauktų iš bityno grįžtančių šeimininkų. Jei papūgos neuždarysi į narvą, namų neatpažinsi.
Buvę atvejų, kaip Polė pati prasidarė narvo dureles ir išspruko. Tuomet ji sudraskė sofą ir susmulkino dokumentus, kuriuos rado prasidariusi spintos stalčius.
Labiausiai nuo Polės kenčia televizoriaus pulteliai, kurių papūga sugadinusi jau ne vieną. Paukštis aštriu snapu tiesiog „išgvildena“ mygtukus ir suaižo plastmasę. Jei paliktum Polę skraidyti kambaryje, neliktų nei užuolaidų, nei langų rėmų, kuriuos ji jau gerokai apkapojusi aštriu snapu. Polė – ištikima „Santakos“ „skaitytoja“. Radusi laikraštį visuomet išbando jį snapu.
Neleidžia keiktis
Vasarą Polė „pasižmonėti“ išeina į savo lauko rezidenciją – specialiai jai įrengtą tinklinį balkoną. Tuomet papūga pradeda linksminti kaimynus ir praeivius. O kai šią vasarą Žalumynų kvartale buvo asfaltuojamos gatvės, Polė tapo kelininkų numylėtine. Darbų vadovas netgi juokavo, kad papūga tokia kalbi nusidavė į žodžio kišenėje neieškančią šeimininkę.
Labiausiai Saikevičiai saugo, kad Polė neišmoktų keiksmažodžių, nes būtų labai nemalonu namuose turėti keikūnę. Todėl kartą išgirdusi prie namo negražiai kalbančią jaunuolių kompaniją, Albina paprašė jų nesikeikti dėl... papūgos. Toks motyvas įtikino paauglius ir šie nustojo plūstis.
Tačiau vieną nelabai gražų žodį Polė visgi moka. Pasituštinusi ji garsiai apreiškia: „Polė susiši...o.“
Kadangi Žako papūgos gyvena apie 80 metų, Polė dar spės išmokti ir gražių, ir nelabai gražių žodžių, mat vasarą jos narvas būna apspistas vaikų. Mažyliai čia atitempia savo tėvus ir dažnai skundžia Polę, kad ši nedraugiška ir su jais nekalba.
Tada į pagalbą atskuba šeimininkė. Kai Albina triūsia šalia esančiame darže, Polė jaučiasi saugi, demonstruoja savo gebėjimus ir jaučiasi tikra J. Biliūno gatvės įžymybe.
