Augintinių klonavimas: kaip tai vyksta ir kiek kainuoja

Labiausiai už viską pasaulyje Monni Must myli savo šunis. „Billy ir Gunni – tai ryšys su mano anapilin iškeliavusia dukterimi Miya“, – sakė moteris. Prieš 12 metų mirusi jos duktė laikė labradorę Billy. Po Miyos mirties motina pasiėmė šunį. Bet keturkojui – jau 15 metų. Ir fotografę M.Must varo į neviltį mintis, kad vieną dieną labradorės gali netekti.

Klonuojant gyvūnus labiausiai į priekį yra pažengę Pietų Korėjos mokslininkai.
Klonuojant gyvūnus labiausiai į priekį yra pažengę Pietų Korėjos mokslininkai.
9 metų Juice žiūri į savo 2 mėnesių antrininką He Jun, klonuotą Pekine.<br>„Scanpix” nuotr.
9 metų Juice žiūri į savo 2 mėnesių antrininką He Jun, klonuotą Pekine.<br>„Scanpix” nuotr.
2005 metais pirmajam klonuotam afganų kurtui Snuppy sukurti Pietų Korėjos tyrėjai perkėlė 1095 embrionus į 123 pakaitines motinas – šunų pateles.<br>„Scanpix” nuotr.
2005 metais pirmajam klonuotam afganų kurtui Snuppy sukurti Pietų Korėjos tyrėjai perkėlė 1095 embrionus į 123 pakaitines motinas – šunų pateles.<br>„Scanpix” nuotr.
Pirmasis klonuotas žinduolis buvo avis Dolly, pasaulį išvydusi 1996-aisiais Didžiojoje Britanijoje.<br>„Scanpix” nuotr.
Pirmasis klonuotas žinduolis buvo avis Dolly, pasaulį išvydusi 1996-aisiais Didžiojoje Britanijoje.<br>„Scanpix” nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 9, 2019, 10:44 PM

Amerikietei tai reikštų prarasti paskutinį ryšį su mirusia dukterimi. Ir prisiminimas apie Miyą vis labiau blėstų.

Sužinojusi, kad JAV bendrovė „Viagen“ prikelia antram gyvenimui namų augintinius, sukurdama jų genetinius antrininkus, fotografė griebėsi šios idėjos kaip gelbėjimosi rato.

2017-aisiais M.Must išgirdo, jog šunį galima klonuoti.

„Sutuoktinis ir dukterys manė, kad išprotėjau“, – neslėpė fotografė.

Bet savo idėjos M.Must neatsisakė. Veterinaras paėmė reikiamus Billy odos gabalėlius ir nusiuntė klonus kuriančiai bendrovei „Viagen“.

2017 metų lapkritį pasaulį išvydo Billy klonas Gunni. Jau metai, kai po M.Must namus laksto du genetiškai identiški labradorų veislės šunys.

„Tai buvo geriausias mano gyvenimo sprendimas“, – sakė fotografė M.Must.

Pirmasis klonuotas žinduolis buvo avis Dolly, pasaulį išvydusi 1996-aisiais Didžiojoje Britanijoje.

Klonų verslu Teksaso bendrovė „Viagen“ užsiima jau 17 metų. Pradžioje amerikiečių bendrovė klonavo galvijus ir arklius. Pastaruosius trejus metus – ir naminius gyvūnėlius. 50 tūkstančių JAV dolerių (44 tūkst. eurų) kainuoja šuns ir 25 tūkstančius JAV dolerių (22 tūkst. eurų) – katės klonas.

Šia galimybe pasinaudojo daugiau nei 200 augintinių šeimininkų.

„Mūsų klientai atvyksta iš viso pasaulio. Jiems naminiai gyvūnėliai svarbiau nei, pavyzdžiui, naujas automobilis“, – sakė bendrovės „Viagen“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė biologė Melain Rodriguez.

Norint sukurti kloną, reikia iš gyvo ar neseniai nugaišusio naminio gyvūno paimti audinio mėginį ir jis laboratorijoje paruošiamas ląstelių kultūrai.

Iš keleto šių ląstelių tyrėjai pašalina genetinę medžiagą ir ją perkelia į kiaušialąstes donorų gyvūnų, kurių genetinė medžiaga pašalinama.

Pasitelkus vadinamąjį perprogramavimą klonuojamo gyvūno genai grąžinami į jų kamieninių ląstelių stadiją.

Tuomet tyrėjai skatina tokiu būdu sukurtus kiaušinėlius embrionams vystytis. Pastarieji persodinami pakaitinėms motinoms, kurios išnešioja jauniklius.

Bioetikos specialistė Jessica Pierce į klonus žvelgia kritiškai, nors žino, kokios emocijos užplūsta žmones praradus savo numylėtinį.

Denverio (Kolorado valstija, JAV) universiteto Bioetikos centro darbuotoja J.Pierce dažnai dalyvaudavo užmigdant gyvūną.

„Kas myli savo šunį ar katę, tikrai nenori jų klonuoti. Iš gyvūnų atimamas jų išskirtinumas“, – sakė J.Pierce.

Negana to, klonams sukurti pasitelkiami donorai gyvūnai ir pakaitinės motinos.

2005 metais pirmajam klonuotam afganų kurtui Snuppy sukurti Pietų Korėjos tyrėjai perkėlė 1095 embrionus į 123 pakaitines motinas – šunų pateles.

Iš trijų sėkmingai sukurtų klonų vienas žuvo patelei patyrus persileidimą, kito nebeliko po trijų savaičių. Išliko tik Snuppy.

Paklaustas apie darbo sėkmę, bendrovės „Viagen“ prezidentas Blake’as Russellas aiškino: „Mes ir toliau investuojame į tyrimą ir nuolat geriname metodą.“

Į akis krinta tai, kad bendrovės darbo procesas vyksta slapta. Teksase laikoma tik sušaldyta ląstelių kultūra.

Paskesni klonų kūrimo procesai atliekami vienoje Niujorko valstijos įstaigų.

Tiksli vieta dėl saugumo yra tokia slapta, kad to nežino net laimingieji klientai. Klonuotas gyvūnas jiems perduodamas viešbutyje ar oro uosto laukiamojoje salėje.

Tiek daug paslaptingumo kelia nerimą gyvūnų apsaugos specialistams.

„Ar laikomasi gyvūnų apsaugos įstatymo? Ar deramai elgiamasi su donorais gyvūnais ir pakaitinėmis motinomis – patelėmis? Ar dažnai klonavimo procesas pakrypsta klaidinga linkme ir turi būti pakartotas?“ – klausė J.Pierce.

Ir net jei „originalas“ gyvūnas buvo sveikas, jo antrininkai kartais gimsta nesveiki. Daugelyje studijų tyrėjai praneša apie išsigimimus, kuriems pašalinti buvo reikalingos tolesnės operacijos arba tai baigdavosi greita mirtimi.

Bendrovės „Viagen“ klientė, nenorėjusi nurodyti savo pavardės, susidūrė su tokiu atveju. Vieną iš dviejų šunyčių, kuriuos jai perdavė „Viagen“, teko daug kartų operuoti. Už tai, žinoma, reikėjo mokėti didžiulius pinigus. Moteris jaučiasi apgauta.

Skausmą dėl gyvūnų netekties amerikiečių „Viagen“ pavertė išmoningai sukurtu verslo modeliu. Bendrovė bendradarbiauja su veterinarais, kurie liūdintiems gyvūnų ir kačių savininkams užmigdžius jų mylimą augintinį pasiūlo išeitį – klonavimą.

Pernelyg dažnai keturkojų šeimininkai sutinka pasinaudoti pasiūlymu ir žengti bent jau pirmą žingsnį.

Už audinio mėginio paėmimą ir ląstelių kultūros pagaminimą „Viagen“ reikalauja 1600 JAV dolerių (1400 eurų).

Be to, dar 150 JAV dolerių (130 eurų) reikia kasmet mokėti už sušaldytos ląstelių kultūros saugojimą.

Pasak bendrovės vadovo B.Russello, tūkstančiai ląstelių kultūros vienetų laikoma „Viagen“ šaldytuvų saugyklose. Ir iš šios paslaugos amerikiečių bendrovė uždirba daugiau nei iš klonų.

„Viagen“ klientai ląstelių kultūros konservavimą pasitelkė kaip emocinės paramos gyvūnų šeimininkams formą. Laikui bėgant dauguma pasiryžo klonuoti savo numylėtinius.

Prarasti naminį gyvūnėlį yra skausminga. Bet nepalyginti didesnės emocinės kančios po vaiko mirties.

Ar liūdintys, nevilties apimti tėvai būtų pasirengę klonuoti mirtinai sergantį sūnų, mirštančią dukterį? Gal net rastų gydytojų, kurie žengtų šį abejotiną žingsnį?

Ist Lansinge įsikūrusio Mičigano valstijos universiteto darbuotojas Jose Cibelli spėjo, kad veikiausiai jau sukaupta techninių žinių, būtinų žmogaus klonui pagaminti.

Biologijos specialistas atkreipia dėmesį į technologinį proveržį, kuris labai supaprastino žinduolių klonavimą. 2018-aisiais Harvardo universiteto kamieninių ląstelių tyrėjams pavyko gerokai patobulinti perprogramavimo procesą.

Kinijos embriologijos specialistai, kurie pritaikė naujus būdus, praėjusių metų sausį pranešė apie savo abejotiną sėkmę. Jie pirmą kartą klonavo beždžiones – artimiausius žmonių giminaičius gyvūnų pasaulyje.

Nepaisant naujo metodo, specialistams prireikė dar 417 kiaušialąsčių ir 63 pakaitinių motinų – patelių, kad gautų du klonus.

Pietų Korėjos tyrėjas Hwang Woo Sukas jau 2004-aisiais tvirtino, kad iš 31 klonuoto žmogaus embriono gavo savo kamieninių ląstelių liniją.

Jo pareiškimas vėliau pasirodė esanti apgavystė.

Bet embrionų klonai terapiniams tikslams Pietų Korėjoje, priešingai nei daugelyje kitų šalių, laikantis griežtų reikalavimų iš esmės leidžiami.

Tuo metu reproduktyvių žmogaus klonų galimybę Hwang Woo Sukas griežtai atmeta: „Tai nebus įmanoma ir ateityje.“

Dėl etinių sumetimų ir įstatymų nuostatų žmonių klonavimas būtų dar ilgai draudžiamas – tuo įsitikinęs ir Mičigano valstijos universiteto biologas J.Cibelli.

Ir tai, kad noras gaminti „žmonių kopijas“ neišblėso, patvirtina „Viagen“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė M.Rodriguez.

Be paklausimų apie augintinių klonus, ji retsykiais sulaukia skambučių iš asmenų, norinčių klonuoti žmones.

„Žinoma, pageidaujantys visada išgirsta „ne“, – patikino M.Rodriguez.

Parengė Ona Kacėnaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.