Algirdo gatvėje vieno namo tvora apkabinėta nuotraukomis, kuriose užfiksuoti šunis vedžiojantys vilniečiai. Anot Laimos, visi jie leido savo augintiniams apšlapinti namo, kuriame ji gyvena, sieną.
Dėl to Laima paskelbė šunų šeimininkų paiešką. Tik kol kas ji nesėkminga – nepadėjo šunininkų surasti ir savivaldybė, nors vilnietė daugybę kartų į ją kreipėsi.
Užtai Laima džiaugsmingai sutiko Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo pataisas, kurias prieš savaitę įsakymu patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika. Jose atsirado naujas draudimas.
Galioja griežtas draudimas
„Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, aplinkos meno kūrinių, skulptūrų, tuštintis ir šlapintis gėlynuose“, – toks draudimas įrašytas aprašo pataisose.
Anksčiau jis buvo abstraktesnis, nurodantis tik šeimininkui nedelsiant surinkti gyvūno viešojoje vietoje paliktus ekskrementus ar kitus teršalus.
Kaip reikėtų surinkti šuns šlapimą, dokumente nebuvo minima, o neseniai įsigaliojusių pataisų autoriai nesivargino ir nutarė išvis augintiniams uždrausti kelti koją. Nusišlapinti jie galės tik prie medžių, kurie apraše nėra minimi.
Puola moters fotografuoti
Šunis Algirdo gatvėje vedžiojantys vilniečiai pasakojo apie susidūrimus su šia moterimi.
Esą ji ne tik išskuba į lauką ir reikalauja keturkojį vesti kuo toliau nuo pastato, bet ir perspėja apie tai per garsiakalbį.
Augintinių šeimininkams toks būdas atrodo nepriimtinas. Labiausiai juos piktina viešojoje vietoje skelbiamos nuotraukos. Jose puikiai matyti ir žmonių veidai.
Kalbėdama su „Sostine“ Laima atšovė, kad asmens duomenų apsaugos reikalavimų nepažeidžia – juk taisyklėms pirmiausia nusižengia šunininkai.
Laima tikino, kad sužinoję apie tai, kad yra užfiksuoti, šunų šeimininkai ne kartą taip pat puolė ją fotografuoti, visaip gąsdinti. „Aš juk nesu viešas, žinomas asmuo. Kokią jie turi teisę?“ – klausė teršėjams kovą paskelbusi vilnietė.
Moteris pripažino, kad skelbti nuotraukas yra drastiška priemonė, bet kito kelio nėra. Juolab kad plauti šuns šlapimą, jos nuomone, yra žmogaus orumo žeminimas.
Bylinėsis su savivaldybe
„Tai tiesiog yra savigyna. Be to, ginu ne tik savo, bet ir viešąjį interesą, nes miestas dėl šunų atrodo tikrai negražiai.
O juk visi norime, kad gatvės, viešosios erdvės būtų švarios“, – paaiškino Algirdo gatvės gyventoja.
Ji pasidžiaugė, kad paskelbtos nuotraukos, skundai savivaldybei ir policijai atliko prevencijos vaidmenį ir dabar nors šiek tiek mažiau šunų pažymi jos namą.
Gaila tik, kad nė vieno šuns šeimininko nepavyko nustatyti, nors to prašoma skelbimuose. Nepadėjo ir savivaldybė.
Laima pasakojo, kad pradėjusi kovoti prieš penkerius metus ji apšlapinto pastato sienas plaudavo po tris ar net penkis kartus per savaitę.
Kadangi surasti sienas apšlapinusių augintinių šeimininkų nepavyko, Laima ketina bylinėtis su savivaldybe ir iš jos išsireikalauti nuostolius. O jie, anot moters, nemaži: prieš pusmetį ji savivaldybei nurodė 7 tūkst. eurų žalą. O per trejus metus patirti nuostoliai siekia 20 tūkst. eurų. Tiesa, moteris nepaaiškino, kaip juos nustatanti.
Anot jos, nuolat reikia naudoti atbaidymo priemones, samdyti žmogų, kuris prižiūrėtų sienas, nes pastatas praranda reprezentatyvumą. Kitaip būtų, jei šunis vedžiotų specialiose aikštelėse.
Sukelia pavojų sveikatai?
Laimos žodžiais, dėl tokio nebaudžiamumo kenčia visas miestas: pastatų sienos, kampai atrodo bjauriai, rūdija stulpai, džiūsta medžiai ir želdynai.
„Dėl to kai kuriose miesto vietose telkšo šunų šlapimo balos.
Niekaip negaliu pamiršti, kaip didžiulis – veršio dydžio – šuo pakėlė koją ir gal pusę kibiro išvarė ant stulpo, nors šalia buvo šeimininkas ir niekaip nereagavo“, – pasakojo Laima.
Jos žodžiais, šuns šlapimas pavojingas ir žmonių sveikatai, nes neaišku, kuo gyvūnas serga.
Baudos dar niekam neskyrė
Apie sienas apšlapinančių šunų šeimininkus Laima informuoja ir policiją, tačiau naudos maža. Pareigūnai prašo nurodyti patirtą žalą.
Savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjui Gintarui Leperskui su Algirdo gatvės gyventoja teko ne kartą susitikti.
Jis sutiko, kad patraukti keturkojų šeimininkus atsakomybėn yra galimybė, tačiau reikia suskaičiuoti nuostolius, patirtus apšlapinus pastatą.
G.Leperskas minėjo, kad nuotraukų pažeidimams įrodyti nepakanka. Reikia šunų šeimininkus nutverti už rankos. O gal jų augintinius už kojos?
Tuo metu Laima priekaištavo, kad kiekvieną kartą parašiusi skundą ji yra kviečiama į savivaldybę, taip gaišinamas jos laikas.
Be to, moteriai pasirodė, kad valdininkai ne visada kalba pagarbiai. „Jau skundų rašymas yra laiko gaišinimas, kaip ir patys pažeidimai, į kuriuos esu priversta reaguoti. Aš tiesiog nebegaliu dirbti tiesioginio darbo“, – skundėsi moteris.
Taip, Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad asmenims, kurių augintiniai apšlapino pastatą, gali būti skiriama iki 120 eurų bauda.
Už pakartotinį nusižengimą bauda didėja iki 230 eurų. Tačiau savivaldybės pareigūnams nubausti miestą laistančių šunų šeimininkų dar nepavyko.
