Kauno rajone, netoli Raudondvario, gyvenantys Eugenija ir Saulius Masaičiai neretai atvyksta į Kauną. Dažniausiai jie keliauja drauge su savo augintiniais Nika ir Bakiu.
Pamatę porą su stambais baltais gauruotais šunimis, daugelis klausia, kokia tai veislė, nes keturkojai primena auksaspalvius retriverius, bet už juos yra stambesni, aukštesni ir gauruotesni.
„Tai – Podhalės aviganiai, dar vadinami Lenkijos Tatrų šunimis. Šie keturkojai yra lenkų tautos pasididžiavimas, nacionaliniai jų šunys, tokie kaip mums yra Lietuvos skalikai. Tik skalikai buvo skirti medžioklei ir dabar jau yra labiau dekoratyviniai augintiniai, o lenkų aviganiai neprarado pirminių savo įgūdžių – jie sukurti avių bandoms saugoti“, – pasakojo G.Masaitienė.
Taip pat Podhalės aviganiai yra labai sargūs, gina teritoriją, kurioje gyvena jie ir jų šeimininkai.
„Jei kieme laksto šie šunys, joks svetimas žmogus neprasmuks nepastebėtas, bet namie jie yra meilūs ir draugiški bičiuliai. Mūsų dienomis Podhalės aviganiai tampa aklųjų vedliais, tempia vežimėlius ar rogutes su smulkiais kroviniais“, – pasakojo E.Masaitienė.
Pirmąją savo augintinę Niką pakaunės gyventojai parsigabeno prieš 6 metus iš Tatrų. Po dvejų metų parsivežė ir Bakį.
„Mūsų Bakis yra ne tik namų sargas ir šeimos draugas, bet ir žvaigždė. Jis drauge su savo „sūnumi“, mažyčiu šuniuku, filmavosi ekologiško pieno reklamoje“, – pasakojo E.Masaitienė.
Namuose augintiniai yra gana išdykę. Neseniai moteris pasigamino dubenį baltos mišrainės ir paliko ją ant stalo. Vos kelioms akimirkoms išėjo iš kambario, o grįžusi rado tuščią lėkštę.
„Nika paliko tik šaukštą“, – juokėsi moteris.
Podhanės aviganių šeimininkai pasakojo, kad Lietuvoje ši veislė gana reta.
„Žinau, kad ūkininkai augina tokius šunis, nes jie sargūs. Bet dažniausiai tai mišrūnai, nekilmingi aviganiai. Mes norėjome laikyti tikrus veislinius šunis“, – sakė S.Masaitis.
Nika mėgsta būti namuose, o Bakis mieliau laiką leidžia ir net nakvoja lauke.
„Jų kailis toks storas, kad šie šunys mėgaujasi vėsiu oru. Bute jų laikyti jokiu būdu nepatarčiau. Norint auginti šiuos aviganius, būtina nuolat šukuoti jų kailį, nes šeriasi“, – pasakojo E.Masaitienė.
Podhalės aviganių šuniukas su kilmės dokumentais kainuoja apie 700 eurų, tad jei pardavėjas siūlo pigiau, vargu ar tai tikrai veislinis šuo.
Aviganių kailis buvo labai vertinamas
Manoma, kad Tatrų šunys lenkų žemėse atsirado maždaug IV–V amžiuje. Tuo laikotarpiu kalnuotame Podhalės slėnyje buvo labai paplitę balti aviganiai, kurių išvaizda priminė vengrų ir slovakų čuvašus. Spėjama, kad Podhalės aviganių protėviai yra mastifai.
Šie šunys skirti avims ganyti, nes juos paprasta atskirti nuo vilkų, kurie atklysta tykoti grobio.
Įdomu, kad Podhalės aviganiai buvo kerpami kartu su avimis ir jų vilna buvo ypač vertinama.
