Nemažai daliai kauniečių laikantis karantino režimo atsirado daugiau laiko, kurį gali praleisti su savo augintiniais. Šunų šeimininkai tikino, kad tai keturkojus net stebina, nes staiga jiems teko keisti įpročius, mat pasivaikščiojimai dabar užtrunka ilgiau.
Įvairių veislių šunų šeimininkai pasakojo, kaip ir kur dabar vedžioja savo augintinius, ką įdomaus su jais galima veikti užsidarius namuose ir nuo ko šunis reikėtų saugoti labiau nei nuo viruso.
Kauniečiai prisipažino, kad nežino, ar galima lankytis šunų vedžiojimo aikštelėse, pasigedo ir kitos naudingos informacijos.
Keturkojis buvo nustebęs
„Lietuvos ryto“ fotografas Modestas Patašius trejus metus augina mišrūnę Bonę. Ją kaunietis pasiėmė iš šunų prieglaudos. Buvo įprasta, kad anksti ryte vyras trumpam išeidavo pasivaikščioti su savo keturkoje drauge. Jie keliaudavo vienu Šilainiuose esančiu pėsčiųjų ir dviratininkų taku kelis šimtus metrų iki taką žyminčio ženklo.
„Iš pradžių priėjęs prie ženklo tardavau: „Bone, einam namo“, apsisukdavome ir grįždavome. Vėliau jai sakyti, kad jau metas grįžti, nebereikėdavo. Pamačiusi ženklą pati traukdavo namų pusėn“, – pasakojo kaunietis.
Kai prasidėjo karantinas, rytiniams pasivaikščiojimams laiko atsirado šiek tiek daugiau. Pirmą dieną nuėjus iki ženklo vyras nusprendė, kad reikia paėjėti toliau, su augintine pasivaikščioti ilgiau.
„Bonė jau norėjo apsisukti ir eiti namų link, bet aš kviečiau ją tolyn. Šuniukas sutriko, nesuprato, kodėl elgiuosi kitaip. Tai vyko kelis rytus, paskui Bonė prie ilgesnio pasivaikščiojimo priprato“, – pasakojo fotografas.
Tyko ir netikėti pavojai
Ankščiau pasivaikščiojimų metu kaunietis sutikdavo tuos pačius žmones su tais pačiais šunimis. Buvo susidariusi savita bendruomenė, visi sveikindavosi, persimesdavo keliais žodžiais, šunys atpažindavo kitus vedžiojamus keturkojus.
Kai gyvenimo ritmas šiek tiek pasikeitė ir M.Patašiaus pasivaikščiojimai su Bone tapo ilgesni, vyras pradėjo sutikti iki tol nematytų šunų ir jų šeimininkų.
„Kartą pamatėme ateinančią moterį, kuri vedėsi Sibiro haskių veislės šunį. Bonė yra smalsi ir draugiška, patraukė prie haskio susipažinti. Bet jo šeimininkė įspėjo, kad laikytumės atokiau, nes jos šuo gali pulti“, – pasakojo fotografas.
Bonės šeimininkas sakė supratęs, kad vedžiojant šunis reikia būti atsargesniems, jei sutinki iki šiol nematytų augintinių.
Vedžioja penkis augintinius
Karantinas pakeitė ir kaunietės Kristinos Kazlauskaitės-Gresevičienės ir jos augintinių Valų korgių pembrukų kasdienybę. Moteris jau daug metų kiekvieną rytą ir vakarą su 5 savo šunimis traukia pasivaikščioti po Ąžuolyną, pabūna ir gamtos apsuptyje prie Kauko laiptų.
Šunys, kuriuos labai mėgsta ir augina ir Anglijos karalienė Elizabeth II, visada atkreipia aplinkinių dėmesį.
„Dabar su šunimis stengiamės vaikščioti anksčiau nei įprastai, kad sutiktume kuo mažiau žmonių. Vakare dėl tos pačios priežasties išeiname vėliau, nes pavakare Žaliakalnyje matyti nemažai žmonių, visi nori įkvėpti gryno oro, o pamatę šunis prašo leisti juos paglostyti. Bet turime laikytis saugaus atstumo“, – pasakojo kaunietė.
Kadangi per karantiną moteris laiko turi daugiau, rytais su šunimis vaikštinėja net 2 valandas, kiek trumpiau vakarais.
„Valų korgiai pembrukai yra labai sparčiai prie aplinkybių prisitaikantys šunys, bet matau, kad kai pasivaikščiojimai tapo ilgesni, jie pasidarė laimingesni, labiau išsilakstę ir pavargę ramesni būna namuose“, – nauja patirtimi dalijosi moteris.
Glostyti šunų neleidžia
Į mieste esančias šunų vedžiojimo aikšteles K.Kazlauskaitė-Gresevičienė nebandė eiti.
„Ten su tokia kompanija greta kitų šunų išsitekti būtų sudėtinga. Saugau savo augintinius, kad jų nesužalotų svetimi šunys, nes kartais tarp šunų konfliktų gali kilti visai netikėtai. Geriau ryte, kai mažai žmonių, šunis vedžioti po parkus su ilgu pavadžiu, o vakare, kai praeivių daugiau, vestis tik su trumpu pavadėliu“, – patarė kaunietė.
Moteris taip pat pastebėjo, kad sutinka daugiau žmonių su šunimis, nes visi dabar turi laiko su jais pasivaikščioti.
Grįžusi namo kaunietė palieka šunis jiems skirtoje patalpoje, jie nuo pėdų ir kailio nusipurto žemes. Tik po geros valandos šunims leidžiama lakstyti po kitus kambarius.
„Domėjausi specialistų patarimais. Jie teigė, kad nuo šunų užsikrėsti virusu negalima. Dėl visa ko jie kurį laiką pabūna atskirai nuo namiškių. Kitokių priemonių nesiimu. Internete mačiau, kaip kiti bando dezinfekuoti šunų kojas skysčiais su alkoholiu, jas nudegina. Taip augintiniams labiau pakenkiame, nei apsaugome juos ir save“, – įsitikinusi 5 šunų savininkė.
Apsilankys šunų kirpykloje
K.Kazlauskaitės-Gresevičienės šunys nuolat dalyvaudavo tarptautinėse šunų parodose, turi ne vieną čempiono titulą.
„Labai gaila, kad visos parodos atidėtos, jų ilgimės. Tai bene didžiausias karantino nepatogumas“, – sakė kaunietė.
Nepaisant to, ji puoselėja augintinių išvaizdą. Šunys maudomi namuose, nors dažnai to daryti nė nereikia.
Moteris netrukus planuoja apsilankyti ir šunų kirpykloje. Tokių paslaugų reikia ne tik dėl augintinių grožio, bet ir dėl kirpyklose teikiamų higieninių procedūrų.
„Laimei, šunų kirpykloms dirbti neuždrausta, tik reikia laikytis visų saugumo priemonių. Vienas mano šuo pradėjo labai šertis. Jį reikia išmaudyti specialiu šampūnu, uždėti specialią kaukę ir kailį išdžiovinti naudojant plaukų džiovintuvą ir šukuojant. Tokios procedūros metu iš kailio išbyra labai daug plaukų – iš jų galėtum suformuoti antrą šunį. Tad tokį darbą geriau atlikti ne namuose“, – pasakojo moteris.
Daugiau bendrauja internetu
Kaunietė Giedrė Narkevičiūtė rūpinasi savo labradore Buge ir Meino meškėnų veislės katinu Agatu. Ji yra ir visuomeninės organizacijos „Kauno šunys“ vadovė.
„Kauniečiai buvo įpratę kartą per mėnesį rinktis į susitikimus, vykusius prie Pažaislio vienuolyno ar kurioje kitoje Kauno vietoje. Į juos šeimininkai atsivesdavo apie 100 augintinių. Kai buvo paskelbtas karantinas, kai kurie susitikti vis tiek norėjo, sakė, kad būnant gamtoje pavojaus nebus, bet, manau, tai būtų negerai“, – svarstė kaunietė.
Kol burtis negalima, ji su savo augintiniais gyvena Palemone, kur yra dideli plotai miškų, pievų, todėl vietos pasivaikščiojimams yra. Į tuos miškus mergina dažnai traukia su šunimi ir katinu, kurie ten jaučiasi laimingi. Kartais tik su Buge G.Narkevičiūtė apsilanko ir kitose Kauno vietose.
„Kadangi beveik visi turi daugiau laiko, įvairia naudinga informacija dabar stengiamės dalintis virtualiai, socialiniuose tinkluose. Pastebėjau, jog daugelis rašo, kad daugiau laiko praleidžia miesto parkuose, miškuose, ir klausia, kuo dar užsiimti su šunimis būnant namuose“, – pasakojo G.Narkevičiūtė.
Nori mokyti įvairių triukų
Šiuo metu kauniečiai norėtų daugiau sužinoti apie šunų dresūrą.
„Anksčiau į susitikimus kviesdavome dresuotojų, veterinarijos gydytojų, o dabar jie patarimų negaili internete. Pastebėjau, kad daugelis dabar nori išmokyti šunis įvairių komandų ir triukų, nes sako, kad užsidarius nuobodžiauja ir patys, ir augintiniai. Taip pat kai kas nori išmokti masažuoti šunis“, – pasakojo kaunietė.
Šunų mylėtoja pastebėjo, kad žmonėms stinga informacijos, kaip elgtis po pasivaikščiojimų lauke grįžus į namus.
„Žmonės svarsto, ar augintiniai negali parnešti viruso. Specialistai sako, kad grįžus namo reikėtų vandeniu ir muilu nuplauti šunims pėdas, drėgna šluoste perbraukti kailį, ir to užtenka. Bet pasinėrus į informaciją apie siaučiantį virusą nereikia pamiršti kitų pavojų, kurie tyko lauke“, – pabrėžė G.Narkevičiūtė.
Nors žiema nebuvo šalta ir erkės nebuvo įmigusios, dabar jos tapo labai aktyvios ir taikosi įsisiurbti į augintinių kūną. Nuo erkių gali apsaugoti specialūs lašai, purškalai, antkakliai, bet kartais nepadeda ir jie, nes kraujasiurbių labai daug.
„Grįžusi iš pasivaikščiojimų Bugės odoje dažnai aptinku erkių. Jų ieškau braukdama delnu per kailį ne paplaukiui. Jei randu erkę, ištraukiu ją sukdama prieš laikrodžio rodyklę. Erkėms traukti yra ir specialių prietaisų. Paskui tą vietą reikėtų dezinfekuoti. Taip pataria ir specialistai“, – pasakojo G.Narkevičiūtė.
Specialių dėžių dar trūksta
Šunų vedžiojimo aikštelėmis kaunietė taip pat nesinaudoja.
„Informacijos apie tai, ar jose galima lankytis, o gal uždrausta, niekur nemačiau. Draugystės parke pastebėjau, kad tokioje aikštelėje buvo viena šeima su šunimi. Bet žmonės, matyt, patys saugosi, užtenka ir kitų vietų gyvūnams palakstyti“, – svarstė kaunietė.
Kur kas opesnė kita – šunų išmatų – problema.
„Nors bijodami užsikrėsti virusu turime laikytis asmeninės higienos, negalima pamiršti ir miesto švaros reikalų. Pastebėjau, kad, pavyzdžiui, atnaujintoje Laisvės alėjoje nėra nė vienos specialios šiukšlių dėžės šunų išmatoms, nors vaikščioti alėja su augintiniais nedraudžiama“, – apgailestavo G.Narkevičiūtė.
Kiek geresnė situacija yra miesto parkuose, daugelyje jų tokių šiukšliadėžių jau yra ir jos, pasak kaunietės, gana gerai prižiūrimos. Tačiau ne visi gyventojai jomis naudojasi.
„Pati į lauką einu tik pilnas kišenes prisigrūdusi suyrančių maišelių šunų išmatoms. Kai pamatau, kad kas nors surinkti jų nesirengia, pasiūlau savo maišelį. Vieni susigėsta, teisinasi, kad pamiršo pasiimti ką nors augintinio išmatoms surinkti. Kiti piktai atšauna, kad nesikiščiau. Dažniausiai piktos yra pagyvenusios moterys, kurios nėra linkusios surinkti savo augintinių „dovanų“. Nepaisant to, kuo daugiau infrastruktūros, skirtos šunims ir jų šeimininkams mieste bus, tuo labiau gerės ir gyventojų kultūra“, – sakė G.Narkevičiūtė.
Augintinė maudosi Nemune
Dainavos gyvenamajame rajone įsikūrę kauniečiai savo augintinius mėgsta pavedžioti Panemunės šile, į kurį nukeliauja Trijų Mergelių tiltu.
Viena tokių – Greta Sakalauskaitė. Ji su Vakarų škotų terjerų veislės kalyte Perla ir anksčiau traukdavo pasivaikščioti į šilą.
„Dabar pasivaikščiojimai tapo ilgesni, nes turiu daugiau laiko. Anksčiau ir studijavau, ir dirbau, dabar liko tik studijos, tad galiu skirti laiko Perlai. Ji labai mėgsta eiti į Panemunės šilą ir prie Nemuno. Upėje kasdien maudosi, tad grįžus namo tik nuplaunu jai pėdas“, – pasakojo mergina.
Kita kaunietė, Asta, tikino, kad jos auksaspalvės retriverės Aura ir Lyra su šeimininke vaikšto tiek pat kiek anksčiau ir virusas jų dienotvarkės nepakeitė.
Šunų vedžiojimo aikštelėse lankytis draudžiama
Aloyzas Pakalniškis, Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas:
„Mieste yra trys savivaldybei priklausančios šunų vedžiojimo aikštelės– Dainavos, Kalniečių ir Draugystės parkuose. Jos turėtų būti užtvertos „Stop“ juostomis.
Karantino metu skundų dėl šunų vedžiojimo ir asmenų susibūrimo minėtų parkų aikštelėse negauta. Šiuo metu šunų vedžiojimo aikštelės ir šunų išmatoms išmesti skirtos šiukšlių dėžės nėra dezinfekuojamos, tačiau jeigu atsirastų poreikis, tai būtų nesunkiai įgyvendinama.“
