Šį kartą – pasakojimas apie VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Kinologinės veiklos skyriaus kasdienybę. Jis yra įsikūręs Vilniaus rajono Mickūnų miestelyje, kur yra ir VSAT Kinologijos centras. Kaip vyksta darbo organizavimas, ar nesutriko ėdalo, amunicijos tiekimas bei veterinarinės paslaugos, kalbamės su skyriaus vyriausiuoju specialistu Kęstučiu Kriaučiūnu. Apie tai, kaip šiuo metu dirba Kinologijos centro instruktoriai, pasakoja to paties skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Dikas.
– Kęstuti, kaip atrodo gyvenimas karantino metu Kinologijos centre?
– Šiuo laikotarpiu gyvenimas čia pasikeitęs. Centras ištuštėjęs – nėra nei suvažiavusių į mokymus kinologų, nei jų tarnybinių augintinių, tuščias bendrabutis ir šunų voljerai. Nebėra šurmulio, darbuojasi tik centre nuolat dirbantys žmonės.
Rinktinių bei užkardų kinologų darbas beveik nepakito, t. y. apsirūpinę saugumo priemonėmis jie atlieka savo pareigą – gaudo sienos pažeidėjus, neteisėtus migrantus, persekioja kontrabandininkus, seka pažeidėjų pėdsakais ir pan. Specifiškai paieškai, pvz., narkotikų ar sprogmenų, parengti pasieniečių šunys šiuo metu taip pat pasitelkiami sienos apsaugai. Vis tik bendri užsiėmimai jiems nevyksta, kiekvienas kinologas savo šunį dresuoja asmeniškai.
Kinologijos centro instruktoriai šiuo metu gali daugiau laiko skirti savo keturkojams partneriams, mokymų tobulinimui, su centre dirbančiais kolegomis spręsti bendrus klausimus, laikantis saugumo nurodymų atlikti bendras treniruotes. Instruktoriams taip pat suteikiama galimybė kartais dirbti iš namų.
– Lietuvos pasieniečiai su savo tarnybiniais šunimis nuolat dalyvauja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX misijose kitose valstybėse. Kaip yra dabar?
– Šiuo metu dalyvavimas tarptautinėse misijose sustojęs. Vienas kinologas, vykdęs ilgalaikę trijų mėnesių operaciją Bulgarijoje, turėtų grįžti gegužės pabaigoje. Vienas instruktorius su kinologe prieš pat karantino paskelbimą buvo išvykę į FRONTEX kinologijos instruktorių sertifikavimą Portugalijoje. Ten jie turėjo praleisti dar dvi savaites, tačiau mokymai buvo nutraukti ir paskutiniais skrydžiais jiems pavyko grįžti į Lietuvą. Po kelionės jie dvi savaites praleido saviizoliacijoje. Taip pat karantinui jau įsibėgėjus grįžo kinologas iš FRONTEX operacijos Graikijoje. Jam teko vykti per visą Europą automobiliu. Po šios kelionės jis taip pat izoliavosi. Laimė, nei vienas iš kinologų virusu neužsikrėtė.
– Kokių priemonių imatės siekdami užtikrinti Kinologijos centro darbuotojų saugumą?
– Prie centro įėjimo stovi dezinfekcinis skystis, kiekvienas atvykęs privalo dezinfektuoti rankas. Patalpų dezinfekavimui naudojame ozonatorių.
– Kokia atmosfera tvyro centre?
– VSAT kinologai instruktoriai myli gyvūnus ir mėgsta darbą su jais. Jiems patinka mokyti, padėti kitiems kolegoms kinologams paruošti šunis tarnybai. Nevykstant mokymams, to jie daryti negali. Tad natūralu, kad trūksta bendravimo, gyvasties.
– Ar vyksta bendradarbiavimas su kitomis tarnybomis?
– Taip, pagal visus keliamus saugumo reikalavimus bendradarbiavimas vyksta. Šiuo metu atšaukti tik bendri tarnybų mokymai, renginiai.
– Tarnyba rūpinasi keturkojų pareigūnų aprūpinimu ėdalu bei amunicija. Ar nesutriko jų tiekimas karantino metu?
– Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, maistą šį kartą užsakėme kovo pabaigoje – dviem savaitėmis anksčiau nei įprasta. Vis tik net ir to nebūtų prireikę – ėdalas atkeliavo laiku. VSAT tarnybiniai šunys juo aprūpinti iki pat rugpjūčio. Šie tiek kitokia situacija su keturkojų amunicija – kai kurių prekių, pavyzdžiui, kamuoliukų, pristatymas vėlavo. Tačiau VSAT turi atsargų, reikalingų daiktų rezervų, tad galime garantuoti – šunys dėl to nenukentės.
– Atlikdami tarnybą šunys ir susižeidžia, ir traumų pasitaiko. Ar dėl karantino nesutriko veterinarinės paslaugos?
– Dėl to problemų neturėjome. Esame sudarę sutartis su veterinarijos klinikomis, kurios įsipareigoja pasirūpinti mūsų keturkojais pareigūnais. Net jei klinika nedirba, pavyzdžiui, naktį, mus visada priima. Tikrai dar nebuvo, jog prireikus pagalba nebūtų suteikta. Karantino metu pasitaikė tipinių ligų – pavasarį suaktyvėja erkės, tad buvo keli bebeziozės atvejai. Taip pat vienas šuo susižalojo leteną į aštrų daiktą. Pagalba visiems keturkojams buvo suteikta.
– Ar karantino metu nesustojo naujų tarnybinių šunų įsigijimas?
– Kovo pabaigoje VSAT įsigijo keturis naujus vokiečių aviganius. Aprūpinimas ėdalu, kamuoliukais ir kitomis reikalingomis priemonėmis vyko tikrai sklandžiai. Žinoma, įsigijus naujų šunų, paprastai kinologams ir jų mažiesiems keturkojams partneriams organizuojami parengimo kursai. Dėl įsigaliojusio karantino to padaryti nebuvo galima. Vis tik naujiems kinologams daug dėmesio skiria užkardų vyresnieji kinologai bei rinktinių instruktoriai. Jie kolegas konsultuoja individualiose treniruotėse.
Tarnybinius šuniukus gavusiems kinologams taip pat sukurta internetinė mokymų grupė, paskirtas kuruojantis instruktorius. Žinoma, visko išmokti šiuo būdu nepavyksta, tačiau pagrindinius dalykus stengiamės perteikti ir nepalikti jų vienų.
Apie tai, kokia šiuo metu yra veiklos specifika, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos sprendžia VSAT Kinologijos centro instruktoriai, pasakoja Sienos kontrolės organizavimo valdybos Kinologinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Dikas.
– Ričardai, kokius darbus atlieka VSAT kinologai instruktoriai karantino metu?
– Šiuo metu daug laiko galime skirti savo šunims, jų gebėjimų tobulinimui. Šiek tiek liūdna, nes paprastai Kinologijos centre vyksta įvairiausi mokymai, suvažiuoja daug žmonių, mes patys nemažai keliaujame. Karantino laikotarpiu visa tai labai apribota – nevyksta jokie didesni mokymai.
Kinologijos centro bei rinktinių instruktoriai dabar, galima sakyti, investuoja į ateitį. Tai – mokymų medžiagos paruošimas bei pildymas, tam tikrų situacijų planavimas – ką ateityje galėtume atlikti su šunimis, galvojame, kaip galėtume patobulinti egzaminavimo, kategorijų laikymo procedūras. Šiomis dienomis galime daugiau laiko skirti bendravimui internetu – dalis instruktorių palaiko ryšius su kitų šalių instruktoriais.
– Kokia veikla dar užsiimate, kai nevyksta įprastiniai mokymai?
– Aš pats jau savaitę mokausi, stebiu, ką daro Estijos instruktorius su savo šunimi. Taip pat seku internetinius mokymus iš Olandijos bei Belgijos ir bandau padaryti planą, kaip man pasiekti panašų rezultatą kitoje kameros pusėje. Dar internetu bendraujame ir su Lietuvos pareigūnais, t. y. kinologais iš kitų tarnybų.
Taip pat važiuojame į VSAT padalinius, kur dirba kinologai. Kolega padaro pėdsaką, o mes, jei yra galimybė, stebime kinologo ir šuns veiksmus iš tolumos. Pėdsakų pabaigoje laukia instruktorius (tariamas pažeidėjas). Jis žino visas užduoties detales: pėdsako atstumą, padarymo laiką, per kiek laiko praėjo instruktorius (pažeidėjas) ir kiek užtruko jį sekdamas šuo. Galutiniame taške pažeidėju apsimetantis instruktorius gali simuliuoti pasipriešinimą – pabėgimą. To tikslas – išsiaiškinti, ką darys kinologas ir kaip elgsis šuo. Užduoties metu mes radijo priemonėmis galime klausyti kinologo pokalbio su mobiliu patruliu ar gretimomis sargybomis. Taip išsiaiškiname, ar tiksliai jis suteikia pagrindinę informaciją, nurodo kryptį, kur gali judėti įtariamasis, kokios gyvenvietės link, galbūt įvardina žmonių skaičių ir pan. Ši informacija yra itin reikšminga kitų pasieniečių taktiniams veiksmams blokuojant kelius ar vietovę.
– Tuomet turbūt vertinate stebėto kinologo ir jo šuns veiksmus?
– Taip, tokio pratimo metu analizuojamas visas kinologo darbas nuo pat atvykimo į „įvykio“ vietą, šuns panaudojimo pėdsakų aptikimui ar žmogaus paieškai. Taip pat analizuojama, kaip vykdytas pėdsakų sekimas, ar rado paslėptus daiktus ar ne, šuo ėjo tiksliai ar vis tik mėtėsi, per kiek laiko pasiekė galutinį tašką, kaip bendradarbiavo su kitomis sargybomis, kokią informaciją suteikė kitiems pasieniečiams. Šiam pratimui daug įtakos daro oro sąlygos, grunto kaita, pėdsako amžius, šuns ir kinologo patirtis, jų fiziniai gebėjimai.
Gautą informaciją analizuojame toliau – kodėl užduotis buvo atlikta gerai ar blogai, jei blogai – kokia to priežastis. Gal trūksta treniruočių? Gal jaunas šuo? Gal kinologas turi mažai patirties? Suradę atsakymus į šiuos klausimus galime tobulinti savo mokymų programas, o pats kinologas, supratęs klaidas, gali susikurti sau ir savo keturkojui partneriui reikiamą treniruočių seką, eigą, užduotis, kurias reikės atlikti siekiant pagerinti darbo rezultatą.
Be to, kinologai instruktoriai su savo tarnybiniais šunimis kartais važiuoja prie valstybės sienos ir padeda pasieniečiams saugoti ją. Kaip tik neseniai tai keletą dienų darėme Gintaro Žagunio užkardos saugomame ruože pasienyje su Baltarusija.
– Ar tai, kad karantino metu nevyksta mokymai kinologų grupėms, turės įtakos keturkojų pareigūnų paruošimui tarnybai?
– Manau, kad kai kuriems šunims tai, kad nevyksta tokie mokymai, tikrai padarys įtakos. Kai kuriems šunims būna skiriamos specialios treniruotės, kurių ilgą laiką neatlikdami keturkojai gali pamiršti kai kuriuos dalykus. Tai ypač aktualu narkotikų, sprogmenų paieškai skirtiems šunims. Taip pat ir pats karantinas turės įtakos. Šunys įpranta prie mažesnių žmonių srautų, kelionių nebuvimo. Grįžti į normalų ritmą jiems bus sudėtinga.
Daugiau patirties turintys, ne pirmą šunį auginantys kinologai susitvarko gerai. Jie neapleidžia šunų, patys nuosekliai vykdo treniruotes, išmano, kaip atlikti pratimus. Vis tik VSAT yra ir jaunų kinologų – turiu omenyje tuos, kurie augina pirmą šunį, keturkojį iki trejų ketverių metų. Natūralu, jog jiems trūksta praktikos, žinių, taktinių gebėjimų, jiems kyla problemų planuojant treniruotes. Siekiant jiems padėti, yra sukurtos grupės internete, kur galima kelti trumpus vaizdo įrašus iš užsiėmimų su tarnybiniais augintiniais, mes šiuos kolegas konsultuojame, bendraujame.
– Ar Kinologijos centro instruktorių vykdomi internetiniai mokymai galėtų būti naudingi ir ateityje?
– Tinkamas šuns paruošimas tarnybai nėra matematika. Šunį reikia ne tik matyti, bet ir pajausti priežastis dėl vienokio ar kitokio jo elgesio. Konsultuodami per kamerą, mes matome tik šunį ir šeimininką, negalime stebėti keturkojį supančios aplinkos, nežinome, kas jį dirgina, į ką jis reaguoja stipriau. Galbūt pati aplinka keturkojui yra nejauki, netinkama. Žinoma, karantino metu tokios priemonės geriau nei nieko, tačiau tikro bendravimo negali pakeisti. Juk parašius knygą ir liepus pagal ją kinologui paruošti tarnybinį šunį, nieko neišeitų. Čia lygiai tas pats.
Šiuo metu VSAT tarnauja 125 kinologai su tarnybiniais šunimis. Didžioji dalis keturkojų – vokiečių bei belgų aviganiai, taip pat yra 4 olandų aviganiai, vengrų vižlas ir rusų spanielis.
