Važiuojant per Tauragės rajoną ir nusukus į greta esantį Rūgalių kaimą iškart galima išvysti namą su laisvai vaikštančiomis alpakomis, vienas kitą gainiojančiais poniais, pro tvoros plyšius galvas iškišusiais stručiais, o tolumoje nugaras į medžių kamienus kasosi ir tyliai mūkia škotų hailendai (galvijų veislė).
Tai tėra maža dalis to, ką savo kieme laiko daugumai Tauragės gyventojų savo darbais žinomas S.Klymantas. Šis vyriškis ne vieną dešimtmetį dirba su gyvūnais, vadovauja gyvūnų globos draugijoms, padeda surasti namus pabėgusiems, nebenorimiems augintiniams bei rengia edukacines ekskursijas tiek vaikams, tiek tėveliams.
Daugybė skirtingų gyvūnų
Atvažiavus sodyboje pasitinka du šunys – Sitka ir Lokis, kurie laisvai bėgioja po visą teritoriją ir prižiūri atvykėlius. Aplink stovi gausybė gardų, narvų ir voljerų su šunimis, vištomis, gaidžiais, mažais stručiais ir fazanais. Netrukus pasirodo ir pats ūkio šeimininkas Sigitas, kuris pamažu aprodo visus savo gyvūnus.
Sodyboje glaudžiasi škotų hailendai, asilai, alpakos, danieliai, Šetlando poniai, afrikiniai Australijos ir Pietų Amerikos stručiai, olandų alpinės ožkos, 16 skirtingų veislių vištų, prancūzų mulardai (antys), fazanai, povai, gandrai, balandžiai, gandrai, erelis, garnys.
Ypatingo lankytojų dėmesio sulaukia Australijos nykštukinės voverės skraiduolės, Madagaskaro smauglys, kukūrūzinis žaltys, afrikiniai ilgapirščiai ežiai, leopardinis gekonas, agama (driežas), mėlynoji iguana, Brazilijos baltakelis paukštėda (tarantulas), Vietnamo gyvalazdės, įvairių rūšių papūgos, sausumos ir jūriniai vėžliai.
Gyvūnų globėjas juokdamasis sako, jog į du klausimus niekada neatsako – kiek gyvūnų turi ir kiek jiems išleidžia. Išvengiant atsakymo į šiuos du klausimus, išsisukama nuo galvos skausmo tiek pačiam Sigitui, tiek ir klausiančiajam.
Įdomiausias – varanas
Sigitas teigia, kad nemėgsta laikyti nuodingų egzotinių gyvūnų. Nors tarantulai ar smaugliai žmogui nepavojingi, šie gyvūnai vis tiek sukelia reakciją atvykusiems žmonėms.
„Kuomet išgirsta, kad atnešu tarantulą, dauguma žmonių būna tokie, kurie tuojau su šlepete ir pritvotų prie sienos. Dauguma bijo, mažai kas tą gyvūną į rankas ima“, – sakė šeimininkas.
Bene keisčiausias ir pats rečiausias S.Klymanto auginamas gyvūnas – kapo varanas. „Jis labiausiai įdomus biologine prasme. Kai vyko evoliucija, iš vandens gyvūnų atsirado sausumos gyvūnai. Ir tie pirmieji sausumos gyvūnai buvo ropliai.
Vieni iš pirmųjų roplių, kurie perėjo gyventi iš vandens į sausumą, ir buvo varanai. Varano tearariume 50 proc. turi sudaryti vanduo ir 50 proc. karštas smėlis“, – pasakojo S.Klymantas.
Vasara išvargino
Vyras sako, jog ekskursijos – įprasta kasdienybės dalis. Vaikus ir tėvelius visada priima noriai, džiaugiasi, kuomet gali parodyti gyvūnus ir edukuoti mažesniuosius apie gamtą bei jos subtilybes. Sigitas užsimena, jog šiuo metu prašančiųjų į ekskursijas yra ženkliai padaugėję. Dėl to galima kaltinti karantiną ir žmonių nepasotinamą norą pamatyti naujų, nuo kasdienybės atsitraukti padedančių objektų.
„Vasarą nebuvo nė vienos savaitės, kokie orai bebūtų, kad nebūtų bent po keletą ekskursijų. Aš net nešneku apie individualias šeimas: mamas su vaikais ar močiutes su anūkais. Aš šneku apie tas ekskursijas, kur grupėmis renkasi. Ir tai nesibaigia: kitą savaitę priimu dar kelias,“ – pasakojo Sigitas.
Anot gyvūnų globėjo, daugiausiai iššūkių kelianti ekskursija vyko šią vasarą, kuomet aplankyti priglaustų gyvūnų atvyko apie 150 darželinukų. „Iššūkis buvo, kaip pravesti, kaip visus vaikus užimti... Ta ekskursija buvo per pačius karščius, tai buvom išsimėtę po keliasdešimt vaikų, kad nealptų visi bendrai...“ – juokdamasis prisiminė vyriškis.
Ši vasara, anot pašnekovo, buvo sekinanti ir išeikvojanti daug resursų. Žiaurūs ir sunkiasi ištveriami karščiai, trukę dvi su puse savaitės, privertė išeikvoti daugybę vandens, maisto, ekskursijos buvo atšauktos, kad gyvūnai galėtų ilsėtis.
Vienas iš lankytojams labiausiai įsimintinų gyvūnų – alpaka Džonis. Jis yra tapęs viso Sigito ūkio simboliu ir skaičiuoja penkerius metus šioje sodyboje. Sigitas buvo pirmasis, kuris atsivežė alpakas į Tauragę.
Didžiuojasi stručio spyriu
Daugybę skirtingų gyvūnų auginantis Sigitas yra patyręs ne vieną incidentą, bet tokiomis patirtimis tik didžiuojasi.
„Ne kiekvienas žmogus gali pasigirti tuo, kad jam yra įspyręs afrikinis strutis, o man yra įspyręs. Nors aš mėlynę nešiojau dvi savaites ant kojos, bet aš galiu pasigirti tuo. Per neatsargumą, per nemokėjimą elgtis su gyvūnu, per kažkokią tai kvailystę taip ir nutinka.
Dabar gavau iš kanadinės berniklės sparno į paakį, nes norėjom truputį apkarpyti sparnus, kad jos neskraidytų. Matyt, šiek tiek atsipalaidavęs laikiau sparną, kol žmona kirpo... Ar tai yra didelė bėda? Ne, pats užsižioplinau“, – sakė pašnekovas.
Įvertinti laiką ir kainą
Svarstantiems, kokį gyvūną įsigyti, Sigitas turi patarimą – visų pirma atkreipkite dėmesį į vis greitėjantį gyvenimo tempą. Daugumai žmonių pamėgtų gyvūnų, kaip šunims, katėms ar žiurkėnams, priežiūra ir maitinimas būtinas kiekvieną dieną.
Tad kelių savaičių atostogas ar neplanuotus kelių dienų išvykimus kartais tampa sunku suderinti su kasdienybės dalį užimančių gyvūnų priežiūra.
Nepamirškite ir alergijų. Gyvūnų globėjas teigia, kad šeimas kuriantys žmonės dažnai nepamąsto apie tai, todėl atsiradus atžaloms tenka su gyvūnu atsisveikinti.
Taip pat vyras atkreipė dėmesį, jog gyvūno ir jo rūpinimosi kaina dažnai skiriasi. Pašnekovas pabrėžė, jog už minimalią kainą įsigytą augintinį išlaikyti kainuos 3 kartus daugiau.
„Nesvarbu, kad tu leopardinį gekoną nusipirkti už 50 eurų, bet už patį tearariumą, kuriame reikalinga temperatūrą palaikyti, dekoracijas, tu sumokėsi dar 150 eurų. Tą reikia turėti omenyje.
Minėtas varanas man Lenkijoje kainavo gal 60 eurų, bet vien įranga jį laikyti kainuoja daugiau kaip 300 eurų“, – aiškino Sigitas.
Svajonių gyvūno S.Klymantas sakė neturintis ir, ko gero, neturėsiantis niekada: „Mėgstamiausi gyvūnai man yra visi. Nė vien negaliu išskirti, o svajonių gyvūno niekada neturėsiu, nes visada svajosiu apie kurį nors, kurio dar neturiu.“
