Negalima nepastebėti, kad Leslie Lyons myli kates. Vaizdo skambučio metu žvelgiama ne tik į ją, bet ir į augintinę Figaro. Katė puošia ir L.Lyons nuotraukos foną.
Net ir interneto „Skype“ programoje po tyrėjos pavarde įrašyti žodžiai: „Cats rule, dogs drool“ („Katės viešpatauja, šunys paklūsta komandoms“).
Nuo vaikystės L.Lyons buvo kone pamišusi dėl kačių – jų dabar turi tris. Misūrio valstijos (JAV) universiteto genetikos tyrėja įsitikinusi, kad jos mylimiausių gyvūnų mokslas dažnai neįvertindavo.
Kačių genetinis paveldas ne tik atsako į klausimus apie jų evoliuciją ir prijaukinimą, bet ir pateikia vertingų įrodymų apie ligų atsiradimą ir naujų gydymo būdų taikymą – taip pat ir žmonėms.
Genetinis katės paveldas labiau panašus į žmogaus nei į pelės ir žiurkės – žinduolių, dažniausiai naudojamų bandymams. Graužikus lengva išlaikyti laboratorijoje, ypač specialiai išvestas pelių veisles, skirtas daugybei ligų tirti.
Tačiau ne kartą įrodyta, kad žinios, sukauptos pasitelkiant laboratorines peles, be tolesnių išsamių tyrimų negali būti pritaikomos žmonėms.
Pirmiausia DNR sekos tarp tų sričių, kur išdėstyti baltymų „statybos brėžiniai“, rodo stebėtinai panašius žmonių ir kačių modelius. Šie kadaise nesvarbiais laikyti paveldimų genų regionai turi, pavyzdžiui, „skyrius“, kurie lemia, kokie genai kada nuskaitomi. Be kita ko, čia sprendžiama, kokią įtaką gyvenimo būdo pokytis daro žmogaus sveikatai.
Nėra kito gyvūno, išskyrus šunį, kuris žmogui būtų toks artimas kaip katė.
Šie namų augintiniai kvėpuoja tuo pačiu oru ir kaip mes, kartais net miega mūsų lovose, kenčia nuo panašių ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, koronaviruso.
Dabar katėms, kaip ir žmogui, dažnai trūksta judėjimo ir subalansuotos mitybos. Didėja nutukusių kačių skaičius, daugelis kenčia nuo diabeto, širdies ligų ir alergijos.
Todėl katės, genetikos tyrėjos L.Lyons įsitikinimu, galbūt yra tinkamiausias gyvūno modelis kai kuriems klausimams išsiaiškinti.
Šiam tikslui kniaukiantys augintiniai ne visais atvejais turi būti laikomi kaip laboratoriniai gyvūnai, nes dėl sergančiųjų, šiaip ar taip, šeimininkai kreiptųsi į veterinarus. Daugelis gyvūnų turėtojų buvo pasirengę dalyvauti tyrimo projektuose.
Genetinė kačių struktūra kol kas žinoma geriausiai.
Praėjusiais metais L.Lyons vadovaujami genetikai ir jos kolega iš Teksaso (JAV) „A and M“ universiteto iki mažiausių detalių išnagrinėjo katės genetiką. Iš to dabar ir žmonės galėtų turėti naudos.
Kodėl kai kuriems asmenims pasireiškia tam tikros ligos, o kitiems ne?
Atsakymas bent iš dalies susijęs su genetine struktūra, aiškina L.Lyons, kaip ir metodai laiku imtis atsakomųjų priemonių.
Misūrio valstijos universiteto genetikos specialistė tyrinėja paveldimą policistinę inkstų ligą, kai normalų inkstų audinį pakeičia daugybinės cistos, skysčio pripildyti dariniai. Ja serga tiek žmonės, tiek katės.
Kai kurie pacientai nejaučia šios ligos simptomų, o kitiems reikia dializės ar inkstų persodinimo.
Kodėl taip yra? Ir kokiu būtu ligą galima stabdyti?
L.Lyons tyrimo srityje pelė gali būti tik riboto naudojimo modelis. Šio smulkiai graužikų šeimai priklausančio gyvūno inkstai per maži, kad būtų galima tiksliai nustatyti ligos nulemtus pokyčius. Be to, pelės, gyvena per trumpai ir dėl to sunku ištirti ilgalaikių terapijų poveikį, pavyzdžiui, pakeitus mitybą.
Kačių atveju yra kitaip. „Jei rasime, kas padėtų katėms, tai bus naudinga gyvūnams, bet galbūt atrasime tokį vaistą ir žmonėms“, – viliasi L.Lyons.
Tiriant kates kai kurių genetinių pokyčių įtaka jau matoma plika akimi. Vadinamosios Kalikuto („calico“) katės kailis yra trijų spalvų – juodos, baltos ir oranžinės. Įspūdingo modelio spalvos yra perduodamos X chromosoma. Viena spalva paveldima iš motinos X chromosomos, kita – iš tėvo.
Patinai turi tik vieną X chromosomą, todėl tos antrosios spalvos ir negauna.
Todėl vienoje vadoje gali būti, pavyzdžiui, oranžinės ir baltos spalvos, taip pat juodos ir baltos spalvų kailio bei trispalvių kačiukų.
Kačių patelės irgi gali būti dviejų ar vienos spalvos, bet patinai negali būti trispalviai.
JAV trispalvės katės dažnai pavadinamos pinigų katėmis, nes manoma, kad jos pritraukia sėkmę. Taip apie trijų spalvų kates mano ir daugelio Europos šalių bei Japonijos žmonės.
Senais laikais su jūreiviais laivais plaukdavo ir trispalvės katės.
Buvo manoma, kad jos ne tik atneš sėkmę, bet ir apsaugos nuo nelaimių.
Kelių spalvų kailio katės dažniau yra agresyvesnės žmonių atžvilgiu nei santūriau „nudažytos“ jų giminaitės. Apie tai byloja vieno JAV universiteto tyrėjų surengta kačių šeimininkų apklausa.
Dar keistesnės nei spalvotosios yra vadinamosios vilkolakių katės. Šioms augintinėms, kurios atrodo tarsi nužengusios iš siaubo filmo, dėl įvairių geno defektų trūksta kailio aplink akis, nosį, pilvo apačią ir letenas.
Dėl to šių kačių išvaizda labai savotiška. Panašūs genomo nukrypimai, tyrėjos L.Lyons manymu, ir žmonėms gali sukelti tam tikrų odos ligų.
Dabar genetikė kaupia įvairių veislių kačių kraujo mėginius, kad nustatytų skirtingų rūšių genetinius nukrypimus ir panašumus.
Privatūs savininkai gali savo numylėtinių genetinę medžiagą siųsti į Misūrio valstijos universitetą. Jiems tereikia į katės burnos ertmę įkišti vatos tamponėlį.
Žinoma, ne į visus medicininius klausimus galima atsakyti pasitelkus kates.
„Visuomet turėtume kelti klausimą, koks gyvūnas yra tinkamiausias konkrečios ligos modelis. Priešingu atveju prarasime daug pinigų ir bandomųjų gyvūnų“, – įspėjo L.Lyons.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
