Algirdo, Kauno, Mindaugo, Naugarduko, Nočios, Punsko, Statybininkų, Šaltinių, Vytenio gatvės. Jose per kelias savaites jau buvo aptikta ėdalo su nuodais. Jis mėtomas gatvėse, ant vejų, prie šiukšlių konteinerių ir kitur.
Juodą darbą nuodytojas pradėjo iš karto po Naujųjų metų. Nors Naujamiestyje šunų šeimininkus būti dėmesingus vedžiojant augintinius įspėja skelbimai, apnuodytas ne vienas.
Tiesa, iki šiol nė vienas šuns šeimininkas nesikreipė į policiją. Jie linkę tylomis apraudoti augintinius arba skuba pas veterinarus.
Kviečia dairytis aplinkui
Naujamiestyje gyvenanti Ilzė Butkutė sukūrė skelbimą, kuriame vilniečiams siūlo vedžiojant šunis neįnikti į telefonus – mat šuo užnuodytą ėdalą praryja akimirksniu.
„Nepaleiskite augintinių vienų, neleiskite jiems ragauti gatvėje rasto ėdesio, radę lauke maisto likučių išmeskite juos į konteinerį dėl visų gyvūnų saugumo. Eidami apsidairykite: gal pastebėsite nuodytoją? Pastebėję praneškite policijai“, – kviečia skelbimas.
Siūloma įspėti ir kitakalbius bei vyresnio amžiaus gyventojus, kurių galbūt nepasiekė žinutės socialiniuose tinkluose. O juose verda diskusijos tarp šunų šeimininkų, bet kol kas piktadario pėdsakų aptikti nesiseka.
Kaltę yra pavykę įrodyti
Į šunų nuodytojo paieškas įsitraukė ir viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovai, priminę, kad dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gresia iki 6 tūkst. eurų bauda.
Tuo metu advokatų profesinės bendrijos „Constat“ atstovė Ieva Sebeckytė teigė, kad teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai gyvūnų nuodytojų kaltė buvo įrodyta ir jie turėjo atsakyti pagal įstatymą.
„Kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, turi būti padariniai – gyvūnas žuvo arba yra suluošintas. Vertinant šių dienų įvykius Vilniuje matyti, kad ne vienas apnuodytas gyvūnas žuvo. Tokiu atveju turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas būtent pagal Baudžiamojo kodekso 310-ojo straipsnio 1-ąją dalį“, – aiškino teismuose „Gyvūnų gerovės iniciatyvoms“ atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Constat“ atstovė.
Pagelbėtų ir vaizdo kameros
„Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė atkreipė dėmesį, kad dėl kartu su maistu primėtytų nuodų gali nukentėti ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. Nuo žemės pakeltą dešros gabalėlį gali praryti vaikas ar benamis.
Neabejingai visuomenei buriantis ir atidžiau stebint aplinką B.Vaitiekūnaitė-Pliuskė rekomendavo atkreipti dėmesį į netoli numesto apnuodyto ėdalo įrengtas vaizdo kameras, kuriose galbūt nusikaltėliai jau yra užfiksuoti.
Anot B.Vaitiekūnaitės-Pliuskės, jei gyvūnas neklauso komandos „palik“ ir yra linkęs ėsti randamą ėdalą, taip pat kai tamsu ir sunku įžiūrėti, ką jis veikia, rekomenduojama keturkojį vedžioti su antsnukiu, kuris neleistų pakelti maisto nuo žemės.
Kitas patarimas – pastebėjus, kad augintinis po pasivaikščiojimo ir ko nors užėdimo lauke tapo vangus, abejingas savo ėdalui, vemia ar viduriuoja, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką.
Gali būti, jog nuodytojas šitaip keršija už nesurenkamus šunų ekskrementus, kad leidžiama šunims šlapintis gėlynuose arba ant namų kampų.
Tad ir augintinių šeimininkai privalo elgtis atsakingai.
Atsirado naujas draudimas
Kad ir šunų šeimininkai ne visada elgiasi tinkamai, liudija 2019 metų įvykis. Tada vienas Algirdo gatvės namas buvo apkabinėtas nuotraukomis, kuriose buvo matyti, kaip šeimininkai leidžia savo augintiniams nusišlapinti ant pastato sienos.
Jas sukabino Laima. Ji džiaugsmingai sutiko Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo pataisas, kurias savo įsakymu patvirtino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose“, – toks draudimas buvo įrašytas aprašo pataisose.
Tiesa, kaip surinkti šuns šlapimą, dokumente nebuvo minima, o neseniai įsigaliojusių pataisų autoriai nesivargino ir nusprendė išvis augintiniams uždrausti kelti koją.
Pastatai atrodo bjauriai
Algirdo gatvėje šunis vedžiojantiems vilniečiams nekart teko susidurti su Laima. Ji ne tik išskubėdavo į lauką reikalaudama keturkojį vesti kuo toliau nuo pastato, bet ir perspėdavo apie tai per garsiakalbį.
Moteris pripažino, kad skelbti nuotraukas buvo drastiška priemonė, bet kito kelio nebuvo. Juolab kad plauti šuns šlapimą, jos nuomone, yra žmogaus orumo žeminimas.
„Tai tiesiog savigyna. Be to, ginu ne tiktai savo, bet ir viešąjį interesą, nes miestas dėl šunų atrodo tikrai negražiai. O juk norime, kad gatvės, viešosios erdvės būtų švarios“, – tada aiškino Algirdo gatvės gyventoja.
Laima pradėjo kovoti prieš keletą metų, nes trūko kantrybė: apšlapinto pastato sienas plaudavo po tris ar net penkis kartus per savaitę.
Laimos žodžiais, dėl nebaudžiamumo kenčia ne tik Algirdo gatvė, bet ir visas miestas.
