Visi I. Narmontaitės įnamiai – pamestinukai. Mergina juos priglaudė, nes gyvūnams nuo mažens jaučia prieraišumą ir gailestį. Ypač jauriai ji žiūri į ligotus.
„Kai reikėjo rinktis specialybę, nedvejodama pasirinkau veterinarijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Studijuodama dirbu sanitare veterinarijos klinikoje“, – pasakojo kaunietė.
Dalis gyvūnų į būsimosios veterinarės namus pateko iš šios ar kitų Kauno veterinarijos klinikų – sergančių jų atsisakė ankstesni šeimininkai. Kitus keturkojus I. Narmontaitė parsinešė iš gyvūnų prieglaudų ar gyvūnus dovanojančių žmonių.
Po oda įsiuvo implantą
Apie kiekvieną savo gyvūną šeimininkė gali pasakoti nesustodama. Visi augintiniai turi savas istorijas. Ypač daug I. Narmontaitė linkusi kalbėti apie šeškus, kuriuos ji vadina švelniais plėšriais gražuoliais.
Pirmasis juodasis šeškas, kurį mergina pavadino Figa, jos namuose apsigyveno prieš pusantrų metų. Stebint linksmai po namus bėgiojantį ir su kitais šeškais žaidžiantį gyvūną sunku nuspėti, jog prieš patekdamas pas I. Narmontaitę dėl rimtų sveikatos problemų jis buvo beveik nuplikęs.
„Figą ankstesni šeimininkai į kliniką atvežė užmigdyti, nes šeškas sirgo – jam buvo sutrikusi antinksčių veikla. Dėl to gabalais krito kailis. Veterinarai siūlė pamėginti gyvūną gydyti ir jam po oda įsiūti hormoninį implantą, tačiau žmonės atsisakė“, – pasakojo mergina. Jai šeško pagailo ir ji nutarė suteikti gyvūnui galimybę gyventi.
Antinksčių veiklą reguliuojantis įrenginys padėjo Figai susigrąžinti sveikatą ir gražų kailį. Po kurio laiko nepigų implantą teks keisti, tačiau dėl to mergina nemato jokių problemų.
Kandžiojo šeimininkus
Prieš pusę metų I. Narmontaitė į namus parsinešė dar vieną juodąjį šešką, kurį šaukia Dyve.
„Iš gyvūnų prieglaudos darbuotojų sužinojau, kad gatvėje rastas maždaug vienų metų šeškas. Tą pačią dieną parsivežiau jį namo. Greičiausiai Dyvė kažkokiu būdu paspruko nuo šeimininkų, nes ji atrodė prižiūrėta, kailis blizgėjo, ji lengvai bendravo“, – pasakojo I. Narmontaitė.
Dar po mėnesio kaunietės namuose atsirado baltakailis šeškas Perla. Apie jį mergina sužinojo iš skelbimo internete. Perla – šeškas su kilmės dokumentais. Iš žinomo Lietuvos veislyno jį įsigiję emigrantai gyvūną buvo išvežę į Norvegiją. Tačiau auginti negalėjo, nes šeškas nuolat kandžiojo ir šeimininkus, ir jų svečius.
„Atostogų į gimtinę grįžę žmonės Perlą parvežė ir nutarė kam nors atiduoti. Išvydusi, koks šis žvėrelis gražus, jį paėmiau į rankas, paglosčiau. Nei tąkart, nei vėliau nepajutau jokios jo agresijos. Tiesa, kartą Perla vienai mano bičiulei neskaudžiai krimstelėjo į nosį“, – juokėsi mergina.
Ima mūvėdama pirštines
Visus tris šeškus I. Narmontaitė apgyvendino viename narve, kurio durelės labai dažnai būna praviros. Gyvūnai ne tik nesipyksta, bet ir drauge žaidžia, mielai ėda iš vieno indo ar šeimininkės rankų, naudojasi tuo pačiu tualetu.
„Šeškai – labai judrūs, smalsūs ir mieli gyvūnai.
Tačiau puikiais draugais jie tampa tuomet, kai jaučiasi saugūs, gauna pakankamai dėmesio, įvairaus ėdalo, gali pabėgioti po namus ar lauką. Antraip šeškai ima kandžiotis, draskytis, nesileidžia paimami į rankas, mėgina slėptis“, – sakė gyvūnų augintoja.
Prieš porą savaičių būsimoji veterinarė iš gyvūnų prieglaudos paėmė dar vieną šešką. Jį atnešę žmonės skundėsi, kad gyvūno elgesys jiems ir ypač vaikams kelia pavojų, todėl jo negali laikyti namuose.
„Šis šeškas buvo ir vis dar yra agresyvus. Jam net pastačiau atskirą narvą virtuvėje, nes su kitais šeškais jis nesutaria. Pati į rankas jį kol kas paimu tik mūvėdama pirštines. Tačiau viliuosi, kad ateityje gyvūnas apsipras ir taps ramesnis. Kai atšils oras, visus keturis šeškus su pavadėliais išvesiu į lauką pasivaikščioti“, – įsitikinusi mergina.
Roplius saugo nuo plėšrūnų
Šeškai ne vieninteliai kaunietės namuose dūkstantys gyvūnai. Kartu su jais žaisti mėgsta mišrūnė kalė Milė. Ji taip pat paimta iš gyvūnų prieglaudos, į kurią kartu su kitais tos pačios vados šunimis pateko vos gimusi.
Priglausta pamestinukė katė po I. Narmontaitės namus mėgsta vaikščioti viena. Ji su kitais gyvūnais nei žaidžia, nei pykstasi.
Laisvai bėgioti po butą šeimininkė neleidžia tik dovanų gautiems ropliams – iguanai ir leopardiniam gekonui.
„Baiminuosi, kad šeškai ar katinas roplių nesužalotų. Todėl išėmusi driežą iš terariumo jį visada laikau rankose. Iguaną kartais išleidžiu pasivaikščioti, tačiau tuomet uždarau ar iš kambario išnešu šeškus“, – sakė mergina.
Kai ropliai sugrįžta į terariumus, dėl saugumo jų dureles šeimininkė užklijuoja specialia lipnia juosta. Kitaip šeškai sugeba jas atstumti.
Kaunietė tikino, jog bet kurią dieną jos namų zoologijos sode gali atsirasti naujų gyvūnų. Neseniai mergina neteko vieno mylimiausio augintinio – papūgos. Todėl ji svarsto, kaip įsigyti naują paukštį.
