Situacija dėl išmatomis užterštų kiemų - beviltiška daugelyje savivaldybių. Ekskrementams skirtų dėžių nėra arba jų nepakanka, į kai kuriuos buitinių atliekų konteinerius mesti išmatas draudžiama, o menkos nuobaudos ir tvarkos sergėtojų trūkumas leidžia šeimininkams palikti šunų ekskrementus kur panorėjus. Kyla klausimas: ar ateis laikas, kai galėsime vaikščioti nebijodami išsitepti ir užsikrėsti pavojingomis ligomis?
Didžiųjų miestų savivaldybės tikina, kad švara kiemuose turėtų užsiimti daugiabučių namų administratoriai. „Savivaldybė centralizuoto kiemų valymo nuo išmatų plano neturi“, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Gyvūnų globos ir apsaugos komisijai vadovaujanti Sigita Burbienė.
Uostamiesčio parkai, skverai, gatvės ir šaligatviai yra valomi nuo bet kokių šiukšlių, taip pat ir šunų ekskrementų. Tačiau miegamųjų rajonų kiemuose išmatų specialiai niekas nerinks. Klaipėdos miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila portalui lrytas.lt teigė, kad ekskrementai iš daugiabučių kiemų išnyks nebent per pirmąjį žolės pjovimą ar pavasarinę talką.
Kontroliuoti nėra galimybių
Vilniuje nuo šių metų pradžios nebegalioja gyvūnų vedžiojimo taisyklės – šuo tuštintis gali kur panorėjęs, o šeimininkai už paliktą krūvelę kol kas liks nenubausti. Naujųjų taisyklių dar nepatvirtino nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nei miesto savivaldybė. „Šiuo metu mes neturime teisinio pagrindo bausti augintinių šeimininkų“, – tvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių tarnybos atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.
A. Vaišvilos manymu, tikrinti, ar keturkojų šeimininkai surenka išmatas, nei Klaipėdos miesto, nei kitoms savivaldybėms nėra galimybių: „Supraskite, juk tvarkos sergėtojų trūksta net visuomenės apsaugai, tad skirti pareigūną išmatų nerenkančių šunų šeimininkų gaudynėms - neįmanoma.“
Kovoje su abejingais keturkojų augintojais šiuo metu padėti gali tik gyventojai, savanoriškai perspėjantys išmatų nerenkančius šeimininkus.
Specialios dėžės skatins savimonę?
Atsakingi keturkojų šeimininkai, surenkantys savo gyvūno paliktas krūveles, išmesti jas gali į specialias dėžes. Vilniuje tokių įrengta apie 100, įvairiose Kauno miesto vietose sumontuota 50, Klaipėdoje jų galima rasti parkuose ir šunų vedžiojimo aikštelėse.
Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkės S. Burbienės manymu, dėžės šunų ekskrementams ne tik padeda palaikyti švarą miesto teritorijoje, bet ir auklėja visuomenę, pratina elgtis atsakingai.
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja, kad kiekvienais metais išmatoms skirtų dėžių daugiabučių kiemuose bei miesto aikštėse vis daugės.
Iš specialių dėžių – į bendrą krūvą
Iki šiol nėra nuspręsta, kaip surinktas išmatas perdirbti. Specialiose šiukšlių dėžėse atsidūrusios išmatos utilizuojamos kartu su buitinėmis atliekomis. „Savo šunų ekskrementus šeimininkai dažniausiai renka naudodami polietileno maišelius, o ši medžiaga kartu su išmatomis neperdirbama“, - sakė S. Burbienė.
Daugelyje Europos šalių prie specialių dėžių išmatoms yra pakabinti suyrantys maišeliai. Tačiau kol kas mūsų šalyje tokių maišelių pakabinti prie ekskrementams skirtų dėžių nėra galimybės. „Nemokamus suyrančius maišelius akimirksniu išvogtų, o tai savivaldybei kainuotų labai brangiai“, - tikino Vilniaus miesto Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkė.
Šunų išmatose – mirtini pavojai
Šuns išmatos tampa pavojingos, kai gyvūno virškinamajame trakte atsiranda parazitų. „Ekskrementų rinkimas būtinas norint apsaugoti save ir aplinkinius nuo mirtinų ligų“, - sakė veterinarijos klinikos „4 pėdutės“ gydytoja Simona Lepko.
Užkrėstos išmatos pavojingos tuo, kad ten esantys kirmėlių kiaušinėliai, nareliai, lervos yra vėjo išnešiojami po aplinką. Jie gali nusėsti ant mūsų rankų, maisto, apyvokos daiktų, taip pat patekti kartu su dulkėmis į mūsų virškinimo sistemą. Tad nebūtina namie turėti augintinį, kad užsikrėstumėt kirmėlėmis.
Užsikrėtusio gyvūno išmatose tūnantys parazitai, patekę į dirvožemį net ir po žiemos, kelia rimtą grėsmę sveikatai. „Kaspinuočių apvalios formos lerva aplinkos veiksniams būna atspari iki dvejų metų“, - portalui lrytas.lt sakė S. Lepko.
Kitos pavojingos kirmėlės – askaridės. Dažniausiai jomis užsikrečia vaikai, kurie kontaktuoja su užkrėstais šunimis, lankosi užterštuose parkuose, žaidžia vejose, valgo neplautus vaisius, kiša į burną kiaušinėliais užkrėstus žaislus.
Reikėtų žinoti, kad viena askaridė gali padėti iki 240 tūkst. kiaušinėlių per dieną. Palankiomis sąlygomis kiaušinėlis dirvoje išbūna iki 10 metų, kartais ir ilgiau. Žmogaus organizme askaridės gyvena iki metų.
Žirmūnuose gyvenantis septynmetis Lukas B. tik prieš mėnesį baigė gerti antibiotikus nuo sunkios infekcinės ligos, kuri jam buvo nustatyta praėjusių metų rugsėjį.
„Iš pradžių manėme, kad vaikas peršalo. Jį krėtė drebulys, pakilo temperatūra. Bet aspirinas ir panašūs vaistai nepadėjo. Vėliau kreipėmės į gydytojus“, – pasakojo Luko motina Vitalija.
Medikai nustatė, kad Lukas susirgo toksokaroze – užkrečiamąja liga, kurios židiniai daugiausia slypi šunų išmatose.
„Sūnus su draugais ir mūsų foksterjeru dažnai žaisdavo Tuskulėnų parke. Augintinis ten galimai užsikrėtė kirmėlėmis, nes aplink pilna šunų išmatų“, – kalbėjo vilnietė.
Kiekvienais metais Vilniaus apskrityje užfiksuojama apie 20 toksokarozės, 100 toksoplazmozės atvejų, nuo 4 iki 10 žmonių užsikrečia kaspinuočiu.
Baudos pakeis visuomenės požiūrį?
Lietuvoje gyvūnų augintojams, nesurenkantiems ekskrementų ir kitaip pažeidžiantiems gyvūnų laikymo tvarką, kol galiojo gyvūnų vedžiojimo taisyklės,grėsė įspėjimas arba bauda iki 200 litų. Pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 400 iki 800 litų arba gyvūno konfiskavimas.
Tuo tarpu Švedijoje už nesurinktus augintinio ekskrementus gresia įspėjimas arba bauda iki 1000 litų, Didžiojoje Britanijoje - nuo 200 iki 4000 litų, Airijoje - nuo 500 iki 10 tūkst. litų.
Tiek Skandinavijoje, tiek Vakarų Europoje didelės nuobaudos ir socialinės akcijos paskatino visuomenę elgtis atsakingai ir surinkti savo augintinių išmatas.
Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nuobaudos už paliktas krūveles Lietuvoje nėra mažos. Tačiau tvarką prižiūrinčių pareigūnų pajėgos – menkos. Tai žinodami gyvūnų augintojai jaučiasi nenubaudžiami ir nesukdami galvos pažeidinėja taisykles.
