R. Eidukaitienė prisipažino, kad, kaip dažna moteris, norėjo nedidelio, gražaus ir meilaus šuns.
Pradėjusi domėtis, kokios veislės keturkojis galėtų teikti džiaugsmo, bet būti nereiklus namuose, rado informacijos apie Vakarų Škotijos terjerus. Norėdama auginti sveiką ir gražų šunį, jį rinkosi iš patikimo veislyno, kuris dokumentais įrodė, kad šuo kilmingas ir neserga.
Dabar kaunietės namuose auga ne vienas tarptautinių šunų parodų nugalėtojas.
Geriausias Baltijos šalyse
Prieš 10 metų lietuviai dar mažai žinojo apie Vakarų Škotijos terjerus. Ne daug kas laikė nedidelius baltakailius keturkojus. R. Eidukaitienė buvo viena pirmųjų, įsigijusių šios veislės šuniuką Džembo.
Dabar Džembo jau yra veteranas. Bet net ir sulaukęs 10 metų energingas ir smalsus šuo vis dar nuginkluoja savo žavesiu. Šiemet Džembo dalyvavo Lietuvoje, Estijoje bei Latvijoje vykusiose šunų parodose. Laimėjo ne tik jose, bet pelnė ir visų Baltijos šalių veterano čempiono titulą.
Kita R. Eidukaitienės augintinė – tik metų Fėja jau yra Lietuvos šunų jaunimo čempionė. Trečia terjerė, 2 metų Džesmina, dabar laukiasi, tačiau vėliau taip pat dalyvaus šunų parodose. Šeimininkė įsitikinusi, kad ir ji skins pergales.
Įsižeidžia, bet paklūsta
Vakarų Škotijos terjerai išvesti XIX amžiuje kaip medžiokliniai šunys. Jų grobiu būdavo lapės, barsukai, ūdros, šeškai. Dabar tai – namų šunys, prisirišantys prie šeimininko, mylintys mažus vaikus.
„Terjerai nuginkluoja savo meilumu. Tačiau medžioklės instinktas išlikęs.
Jie labai pasitiki savimi, drąsūs, už savo šeimininką gali kovoti net su didžiuliu šunimi ar grėsmingu žmogumi. Kadangi visada turi savo nuomonę, dresuoti juos nėra lengva“, – pasakojo terjerų šeimininkė.
Norint, kad šuo būtų paklusnus ir skintų pergales konkursuose, keturkojį reikia pradėti dresuoti nuo pat tada, kai jaunas gyvūnas įsigyjamas. Kitaip gudrūs terjerai tampa nevaldomi.
Vaikštant negalima šuns paleisti nuo pavadėlio, kad jis bėgtų bet kur. Šunį reikia vesti pririšus prie ne ilgesnio kaip 1,5 metro pavadžio ir vis liepti būti greta, prie kojos.
Terjerai yra labai imlūs ir gabūs. Greitai suvokia, ko iš jo reikalaujama. Jauni šios veislės šunys linkę įkyrokai loti, graužti įvairius daiktus. Norint šunį atpratinti nuo blogų įpročių, reikia susukus laikraštį juo pagrasinti, nedelsiant garsiai pabarti.
„Didžiausias pažeminimas terjerui, kai paimi jį už sprando ir kelioms sekundėms prispaudi prie žemės. Šuo gali įsižeisi, kelias dienas net ignoruoti šeimininką, tačiau tuo pat metu puikiai supranta, kad elgėsi blogai, ir liaujasi tai daryti“, – patirtimi dalijosi R. Eidukaitienė.
Moteris neslėpė, kad paruošti šunį parodoms nėra pigus malonumas. Tačiau jei terjeras yra tik namuose gyvenantis draugas, jo priežiūra nesudėtinga.
Dažnai maudyti negalima
Vakarų Škotijos terjerai nesišeria. Juos reikia pašukuoti kelis kartus per savaitę, kad kailis nesusiveltų. Kirpti tokius šunis vertėtų kas 5 – 6 savaites. Kirpykloje tai kainuoja 80 – 100 litų.
„Daug kas baiminasi, kad turės vargo dėl balto šių terjerų kailio. Tačiau be reikalo. Po kasdienių pasivaikščiojimų tereikia vandeniu nuplauti papilvę ir kojas. Plauti šunį šampūnu vertėtų tik kartą per savaitę, nes chemikalai džiovina kailį ir odą“, – pasakojo terjerų šeimininkė.
Jei šuo išsimurzino, R. Eidukaitienė patarė kailį pabarstyti sausa specialia pudra. Ji sugeria purvą, nešvarumai sudžiūva ir nubyra.
Neverta lepinti vištiena
„Ypatingų sveikatos problemų terjerai neturi. Tiesa, daugelis skundžiasi, kad šie šunys linkę į skandžio ligas ir alergiją maistui. Tačiau tokių bėdų kyla dėl šeimininkų kaltės“, – teigė moteris.
Iš patirties terjerų šeimininkė žino, kad juos geriausia šerti sausu šunų ėdalu ir vengti lepinti vištiena.
Jei šuniui duodama ir jam įprasto ėdalo, ir vištienos, gyvūnas gauna per daug baltymų. Jie trikdo virškinimą ir kelia alergiją. Parausta augintinių nosis, pažastys.
Lepinti šunį vertėtų tik nedideliais dešros, kumpio, sūrio gabalėliais, kai jis tikrai to nusipelno.
Andrius Povilionis, šunų veisėjas:
„Renkantis veislinį šunį būtina įsitikinti, ar veisėjas yra sąžiningas ir nepiktnaudžiauja savo augintinių gerove.
Veisėjas turėtų atsakyti į visus jums rūpinus klausimus, supažindinti su vienai ar kitai veislei būdingomis sveikatos problemomis, pateikti sveikatos tyrimų pažymą. Šuniukai turi būti paskiepyti, suvartoję vaistus nuo kirminų, normaliai tuštintis, neviduriuoti, nebūti baugštūs.
Įsigyjant šunį reikėtų sudaryti raštišką sutartį. Joje turi būti aprašytos garantijos dėl sveikatos būklės, aptartos šuniuko grąžinimo ar pakeitimo sąlygos.
Būtų gerai apsilankyti veislyne, pamatyti vados motiną. Nuo jos šuniukai turėtų būti paimti, kai jiems sukanka 7 savaitės.
Prieš įsigyjant šunį reikėtų pasidomėti, kaip atrodo tikri kilmės dokumentai.
Sąžiningas veisėjas turėtų pasiūlyti savo pagalbą bei konsultacijas ir po to, kai šuniukas apsigyvens jūsų namuose.“
