Jauno kauniečio namuose knibžda reti vorai

Kaunietis moksleivis Jonas Kiudulas laisvas valandas leidžia rūsyje apsuptas vorų, driežo ir varano. Vaikinas mano, kad pomėgis pravers renkantis specialybę – studijuojant mediciną ar zoologiją.

Daugiau nuotraukų (1)

Vėjūnė Inytė ("Lietuvos rytas")

2013-05-14 11:30, atnaujinta 2018-03-06 19:36

S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos vienuoliktokas J. Kiudulas – aistringas roplių, vorų ir vabzdžių mėgėjas.

Du jo ropliai Australijos varanas ir Ispanijos driežas – vieninteliai Lietuvoje. Greta – gausybė dėžučių su vorais ir vabzdžiais.

Domėdamasis, kaip prižiūrėti ir auginti egzotiškus gyvūnus, vaikinas kaupia biologijos, medicinos, lotynų kalbos žinias.

Ropliai turi dokumentus

18-metis vaikinas pasakojo, kad driežais žavėjosi nuo mažų dienų.

„Lietuvoje paplitę gyvavedžiai ir vikrieji driežai. Vaikystėje gamtoje vis stengdavausi juos pamatyti, apžiūrėti. Vėliau panorau laikyti egzotiškesnius roplius. Kurį laiką taupiau pinigus ir domėjausi, kaip juos prižiūrėti“, – pasakojo Jonas.

Besidomėdamas, kur rasti patikimų egzotinių gyvūnų veisėjų, sužinojo apie didžiulę Vokietijos mieste Hame vykstančią tokių gyvūnų mugę.

Joje pamatė retą Australijos varaną bei Ispanijos driežą ir juos įsigijo.

„Varanas kainavo 300 eurų, driežas – šiek tiek mažiau. Pinigus jiems taupiau, prisidėjo ir tėvai“, – pasakojo vaikinas.

Varanas ir driežas atpažįsta savo šeimininką, noriai ropščiasi ant rankų, glaustosi. Tai vaikinui yra maloni padėka už rūpestį.

Vorai šoka viliotinį

Greta roplių terariumų šildomose spintose sukrauta daugybė plastikinių dėžių su specialiu durpes primenančiu substratu. Jose gyvena 70 įvairiausių rūšių, dydžių, spalvų tarantulą.

Vaikinas žino visų jų lotyniškus pavadinimus ir gyvenimo būdo subtilybes. Vieni vorai gyvena tik medžiuose. Kiti – po žeme ir sugeba iš jos išlįsti išrausdami paviršiuje savotišką dangtį ir jį numesdami į šoną. Urviniai vorai žemėje rausia sau kelius ir guolius.

Vieni augintiniai yra judrūs, kiti – lėtesni.

Ypač įdomu vorus stebėti, kai patinai meilinasi patelėms.

„Voras šoka viliotinį. Stojasi ant užpakalinių kojų ar visomis jomis tarsi trepsi taip viliodamas vorę“, – pasakojo Jonas.

Gali sukelti ir alergiją

Visi vaikino augintiniai – nuodingi. Vorų toksinai, patekę ant žmogaus odos, ardo baltymus. Vieni nudegina nestipriai, tarsi būtum nusidilginęs. Kiti gali išėsdinti didžiules sunkiai gyjančias žaizdas.

„Kartą voras ir mane yra nestipriai nutvilkęs. Nuo to laiko žinau, kad imti į rankas juos reikia lėtai, atsargiai. Daugiau sužalojimų nepatyriau“, – pasakojo moksleivis.

Kai kurie tarantulai ginasi paskleisdami savo toksiškus plaukus.

„Plaukelių galima netyčia įkvėpti. Kai kurie žmonės jiems gali būti alergiški, todėl apie tai reikia žinoti“, – perspėjo vorų gerbėjas.

Maistui veisia tarakonus

Jonas savo augintiniams pats augina ir maistą – vabzdžius. Keliose dėžėse knibždėte knibžda Madagaskaro, marmurinių, amerikietiškų, kaukolėtųjų tarakonų, svirplių, kitų vabalų ir kirmėlių.

„Daugelis vabzdžius perka. Aš noriu, kad mano gyvūnai maitintųsi sveikai, negautų chemikalų“, – pasakojo Jonas.

Netrukus vaikinas ketina įsigyti terariumą, kad dar geriau galėtų matyti, ką veikia visi jo vorai.

„Daugelis stebisi, kad žaviuosi gyvūnais, kuriuos pavojinga imti į rankas ir glostyti. Tačiau kai sužinai daugiau apie vorų gyvenimo būdą, pamatai, jog jų pasaulis tikrai įdomus“, – įsitikinęs kaunietis.

Reikia saugaus ir uždaro terariumo

Rimantas Zurba, Zoologas, nariuotakojų specialistas

Laikant tarantulus, iš kurių dalis yra paukštėdų, labai svarbu, kad terariumas būtų uždaras ir vorai iš jo nepabėgtų, nes visi jie – nuodingi.

Terariume geriausiai palaikyti 24 laipsnių šilumą ir 75 procentų drėgmę. Ant dugno paberti specialaus substrato.

Net jei vorai yra naktiniai gyvūnai, medžioja naktį, terariume reikia įrengti 15 – 25 vatų lemputę, kad gyvūnai skirtų dieną nuo nakties.

Pagrindinis vorų maistas – tinkamo dydžio vabzdžiai. Šeriamas vabzdys turi būti ne didesnis nei trečdalis ar ketvirtadalis voro kūno dydžio.

Jauni vorai maitinami du kartus per savaitę, suaugę – vieną kartą. Dažniau – prieš dauginimąsi. Prieš išsinėrimą vorai neėda. Po išsinėrimo praėjus 4 – 5 dienoms juos reikėtų maitinti svirpliais.

Jauni vorai išsineria reguliariai, suaugę – rečiau. Kas kiek laiko – priklauso nuo rūšies.

Po poravimosi praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams, patelė padeda kiaušinių kokoną ir jį nešiojasi iš vietos į vietą, reaguodama į temperatūrą ir drėgmę. Kelios dešimtys ar keli šimtai voriukų iš kiaušinių išsirita po 3–12 savaičių. Juos iš karto reikia perkelti į atskirus indus ir šerti už juos mažesniais vabzdžiais.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.