Į ką atkreipti dėmesį renkantis guolį šuniui?
Ar guolis šuniui bus patogus? Dekoratyviniai maži šuniukai yra jautresni šalčiui ir drėgmei, jiems labiau tinka uždaros būdelės, visokie paminkštinimai. Vidutiniams ir didesniems šunims tinka atviresni guoliai. Labai svarbu, kad guolyje šuo galėtų ne tik susirangyti, bet ir laisvai ištiestų kojas, apsisuktų.
Ar bus lengva guolį valyti, skalbti? Svarbu, kad skalbiamas guolis neprarastų formos, kad medžiaga nepakeistų spalvos. Jeigu negalėsite dažnai skalbti, galbūt pavyks išvalyti kempinėle, išpurkšti specialiu valomuoju skysčiu. Patartina valyti ekologiškomis priemonėmis, skalbti skystu bekvapiu muilu.
Kaip nustatyti guolio išmatavimus? Manoma, kad guolis bus tinkamas, jeigu bus tokio ilgio kaip per visą šuns nugaros ilgį ir dvigubą kojų ilgį. Geriau didesnis guolis, nei per mažas.
Ar būtinai guolis turi būti su bortais? Visiems šunims patinka, kai, atsigulus pailsėti, nugara atsiremia į kažką tvirtą – vilkas turi jausti saugų užnugarį.
Ar guolyje ne per karšta, ar tai nedirgina šuns? Šuns guoliai dažniausiai siuvami iš natūralių medžiagų. Jeigu įsigysite plastmasinį guolį, įtieskite natūralų čiužinį. Plastmasinį guolį statykite ten, kur lygus paviršius – šuniui sujudėjus, nebarškės. Plastmasinių guolių čiužinius reikia dažniau išpurtyti, vėdinti (nuo drėgmės ir sąlyčio su plastmase patiesalas gali supelyti). Netieskite plastmasiniame guolyje šiaudų ar šieno prikimštų čiužinių – suplėks ir bus netinkami. Juo labiau netinka pūkinės pagalvės.
Ar būna gydomųjų guolių? Taip, šunims, kuriuos vargina sąnarių ligos, senyviems augintiniams galima įsigyti ne tik kailinį šiltą guolį, bet paieškoti tokio, kurio apačia yra specialiai šildoma.
Kur statyti šuns guolį? Šuns guolį reikia statyti ten, kur nėra skersvėjų ir drėgmės, kur mažiau triukšmo ir judėjimo. Kaitalioti šuns guolio vietos nereikėtų.
Nederėtų vietoj guolio tiesti šuniui seną vaikišką čiužinį ar porolono atraižą - pagalvokite, ar jūsų namų interjere dera toks „grožis“?
Taip pat nereikėtų skalbti guolį aštraus kvapo skalbimo milteliais, purkšti aerozoliais, nes šuns uoslė yra labai jautri ir pašaliniai kvapai gali trikdyti jo poilsį, arba šuo gali apskritai atsisakyti. Tačiau jei šuo ignoruoja savo lovą, tai nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai. Didžiųjų veislių šunys (landsyrai, senbernarai, niūfaundlendai) dažniausiai mėgsta gulėti ant medinio pagrindo, vasarą jie mieliau išsitiesia ant vėsių keraminių plytelių. Tokiems šunims pakanka patiesti paprastą kilimėlį – šuo pratinsis prie tvarkos ir drausmės.
